Sunkmečiu dauguma galvoja ne apie linksmybes, todėl ir naktiniai klubai priversti sukti galvas, kaip išgyventi, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“.
Kalbintų klubų atstovai teigė, kad padėtis gerokai suprastėjo. Jų rinkodaros skyriai ieško išeičių ir galimybių, kaip pasiūlyti gerą pramogą lankytojams, tačiau nenuskriausti savęs – gauti, tegu ir mažesnį, bet pelną.
Žmonės ėmė skaičiuoti
Naktinių klubų vadybininkai sakė, kad ekonomikos krizė turi įtakos ir jų lankytojų vartojimo įpročiams, tačiau tikino, kad neaukos kokybės dėl mažesnės kainos. „Vis dažniau pastebime tendenciją, kad klientas yra linkęs rinktis žemesnę kainą, o ne aukštesnę kokybę. Greičiausiai tai ekonominės situacijos įtaka, į kurią nereaguoti būtų mažų mažiausiai neapdairu“, − pasakojo Kaune veikiančio baro „Pop Star Bar“ programos bei rinkodaros vadovas Laurynas Lisauskas.
Pasak pašnekovo, nereikia net rinkos tyrimų, kad pastebėtum, jog žmonės labiausiai linkę taupyti pramogų sąskaita. Todėl, jo įsitikinimu, išliks tik tie naktiniai klubai, kurie galės pasiūlyti kokybiškas pramogas už patrauklią kainą. „Krizė turi ir teigiamų dalykų: dabar lengviau išsiderėti nuolaidų iš partnerių ir šiek tiek sutaupyti. Anksčiau gauti nuolaidų iš tiekėjų buvo kur kas sunkiau“, − dabartinės situacijos pranašumus vardijo L. Lisauskas.
Trumpos akcijos nedomina
Apie kokybę kalbėjo ir vienas garsiausių Lietuvos diskžokėjų Ignas Vanagas, labiau žinomas kaip DJ Ignas. Jis atsakingas už Kauno klubo „Exit“ vadybą.
I. Vanago tvirtinimu, klubas „Exit“, užuot vaikęsis menkaverčių vienkartinių akcijų, nusprendė tobulinti programą ir pasiūlyti lankytojams tik išskirtinius pasirodymus. „Užuot mažinę kainas, kaip tai daro kiti klubai, „Exit“ mieliau pakluso lankytojų išrankumui. Mūsų gerbėjai eina linksmintis ne kiekvieną savaitgalį, todėl jų reiklumas padiktavo tokį muzikos asortimento pobūdį ir aukštus aptarnavimo standartus“, − klubo rinkodaros principą aiškino I. Vanagas.
Pasak jo, „Exit“ pasirodantys diskžokėjai groja Londono ar Niujorko klubuose. „Prikalbinti šiuos šokių muzikos dievukus atvykti pas mus pavyko tik kryptingai dirbant aštuonerius metus“, − pridūrė pašnekovas.
Saugos nuo širdies smūgio
Klaipėdos naktinio klubo „Dr.Who“ atstovas Tomas Savickis tikino, kad, kaip ir anksčiau, kainos yra peržiūrimos nuolat. Tai daroma reaguojant į lankytojų srautą.
„Dabar yra sumažintos gėrimų kainos bare. Šiek tiek sumažinsime bilietų kainas į didesnius renginius“, − žadėjo T. Savickis. Pasak jo, lankytojai dabar skaičiuoja, kur galima mažiau išleisti ir daugiau gauti, todėl rinkodara ir kainodara tampa labai svarbi, kad klubas sėkminga gyvuotų.
„Dr.Who“ atstovas mano, kad visi naktiniai Klaipėdos klubai dalijasi tais pačiais lankytojais ir tik nuo klubų priklausys, ar jų klientai sugrįš.
„Manau, viskas priklausys nuo to, kaip kiekviena vieta sugebės pritraukti pramogautoją bei nustatyti tokią kainodarą, kad kitą rytą, atvėręs piniginę, žmogus negautų širdies smūgio ir grįžtų tą patį savaitgalį išleisti likusių pinigų“, − kalbėjoT. Savickis.
TIK FAKTAI
Bendras Lietuvos laisvalaikio pramogų rinkos dydis per metus sudaro apie 676 mln. litų, iš jų apie 320 mln. litų tenka Vilniui (šių metų liepą skelbto „TNS Gallup“ tyrimo duomenys).
Per mėnesį vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 6 skirtingas pramogas. Joms 16−50 metų miestietis vidutiniškai išleidžia apie 100 litų per mėnesį.
Didžiausia šios sumos dalis atitenka barams ir kavinėms, sporto, boulingo klubams bei kinui. Laisvalaikiu vilniečiai ir kauniečiai mieliau eina į kiną, o klaipėdiečiai ir panevėžiečiai dažniau renkasi kavines, barus.
