JAV mokslininkai sekmadienį paskelbė klonuotomis ląstelėmis gydę pelių ligą, panašią į žmogaus parkinsonizmą. Jie tvirtina jau turį gerą eksperimentinę bazę, kad vėliau galima būtų įsitikinti, jog toks terapinis klonavimas tikrai veikia.
Panaudoti klonai, užauginti iš pelių embrionų ląstelių, susilpnino dirbtinai sukelto parkinsonizmo požymius, teigiama straipsnyje, paskelbtame žurnale "Nature Biotechnology".
Klonavimas vertinamas labai prieštaringai, bet daugelis mokslininkų tiki, kad terapinis klonavimas sukels revoliuciją medicinoje. Svarbiausia idėja - įvesti į žmogaus organizmą ląstelę, kuria galima būtų manipuliuoti ir išauginti iš jos naują audinį ar net visą organą.
Teoriškai tokiu būdu įmanoma būtų gydyti žmones nuo pirmojo tipo cukraligės, sunkių sužeidimų ir tokių ligų kaip parkinsonizmas, kai organizmas pats ima naikintisveikas smegenų ląsteles.
Lorencas Stjuderas (Lorenz Studer) iš Niujorko Slouno-Keteringo vėžio centro bei jo kolegos kaip tik ir dirba su embrionų kamieninėmis ląstelėmis, kurios labai vertingos tuo, kad jos organizme gali virsti bet kokio tipo ląstelėmis.
Minėtai grupei mokslininkų tokias ląsteles pavyko išauginti į smegenų ląsteles, tarp kurių buvo ir dopaminą gaminančios; būtent jos smegenyse ir naikinamos Parkinsono ligos atveju.
Tada eksperimentatoriai, cheminėmis medžiagomis šešioms pelėms pažeidę smegenis, sukėlė joms parkinsonizmo simptomų - paprastai pažeistos pelės ima nesustodamos judėti ratu. Po to į jų smegenis buvo perkeltos dopaminą gaminančios ląstelės.
Po tokios procedūros pelių parkinsonizmo simptomai susilpnėjo. Užmušus peles ir ištyrus jų smegenis, juose rasta sveikų ląstelių kolonijų, kurios užaugo iš persodintų į smegenis ląstelių.
Dabar mokslininkai mano, jog išbandytas metodas ir turima eksperimentinė bazė leidžia tęsti bandymus, atlikti sudėtingesnius. Pavyzdžiui, galima būtų klonuoti sergančią pelę - išsiauginti klonuotą jos embrioną, iš kurio būtų paimamos kamieninės ląstelės, o šių vystymąsi galima būtų nukreipti norima linkme - smegenų gydymui.
Galutinis tikslas - išmėginti visa tai žmogaus organizme. Tiesa, Jungtinėse Amerikos Valstijose embrionų tyrinėtojams, be mokslo problemų, dar tektų įveikti įstatymų leidėjų požiūrį. Pats prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) yra griežtai nusistatęs prieš klonavimą ir eksperimentus su žmogaus embrionais; šiai mokslo krypčiai stipriai sumažintas finansavimas iš federalinio biudžeto. Be to, JAV Kongrese jau yra visiškai uždrausiančių tokius bandymus įstatymų projektai.
Minimas vėžio centras "Memorial Sloan-Kettering Cancer Center" įkurtas 1960 metais. Jo pavadinime pagerbti du garsūs amerikiečiai, dirbę "General Motors", - išradėjas, 140 patentų autorius Čarlzas Keteringas (Charles F. Kettering, 1876-1958) ir vėžio instituto, kuris vėliau virto centru, steigėjas Alfredas Sloanas (Alfred P.Sloan, 1875-1966).
Reuters-ELTA
