Mokslininkai sukūrė kur kas lengvesnį klonavimo būdą, kuris galbūt slapta jau naudojamas žmonėms klonuoti.
Sukurtas naujas klonavimo būdas – gerokai paprastesnis, nei buvo naudotas klonuojant avelę Dolly. Tai iškart sukėlė nuogąstavimų, kad vieną dieną jis gali būti pradėtas taikyti žmogaus embrionams, formuojant vaikus „pagal užsakymą“, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Jo teigimu, naujuoju metodu pasinaudoję mokslininkai konstatavo, kad ši technologija kur kas efektyvesnė, nei avelės Dolly klonavimo būdas, o šalutinių efektų būna mažiau. Vadinasi, jis geriau tiktų klonuojant žmones.
Peles naujuoju būdu klonavę mokslininkai iš suaugusios pelės paimtas odos ląsteles įsodindavo į ankstyvosios raidos embrioną. Šis embrionas buvo sukurtas „in vitro“ apvaisinimo būdu. Paaiškėjo, kad kai kurie atsivestieji peliukai buvo daliniai, o kai kurie, kaip ir avelė Dolly – 100 proc. pelių – donorų klonai.
Tačiau, skirtingai nuo „Dolly metodo“, naujasis klonavimo būdas toks paprastas ir efektyvus, kad sukėlė specialistų nerimą, rašo „The Independent“. Jų teigimu, klinikose, kur praktikuojamas moterų kiaušialąsčių apvaisinimas „in vitro“, šis metodas gali būti pasitelktas siekiant padėti nevaisingiems sutuoktiniams, svajojantiems apie biologiškai 100 proc. „savo“ vaiką.
Prieš kelias dienas vienas mokslininkas pareiškė, kad beatodairiškas bandymas taikyti šį metodą žmonėms jau dabar yra „visiškai reali“ perspektyva, kurios nevalia ignoruoti. „Šis metodas neetiškas ir nesaugus, tačiau gali būti, kad šiandien kas nors jį jau naudoja“, – tvirtino JAV biotechnologijų bendrovės „Advanced Cell Technology“ tyrimų direktorius Robertas Lanza.
„Šiandien klonavimas kol kas nėra tapęs mūsų gyvenimo dalimi, tačiau šis metodas – tai technologija, kurią naudodami faktiškai galime „gaminti“ vaikus. Jeigu jis būtų pritaikytas žmonėms, tai būtų nepaprastai reikšminga ir daugybę problemų sukelianti naujovė“, – sakė jis. „Advanced Cell Technology“ laikoma viena pirmaujančių bendrovių kamieninių ląstelių tyrimų ir ląstelių perprogramavimo srityje, teigia „The Independent“.
„Šis metodas kelia tas pačias abejones, kaip ir klonavimas reprodukciniais tikslais. Nors reprodukcinio žmogaus klonavimo technologija neegzistuoja, po šio proveržio jau turime efektyvų metodą, kurį panaudojus bet koks žmogus, jaunas ar senas, visiškai sveikas ar nevaisingas, heteroseksualas ar homoseksualas, gali perduoti savo genus kūdikiui, pasinaudojęs žiupsneliu savo odos ląstelių“, – paaiškino Robertas Lanza.
Pasak dienraščio, naudojant šį metodą genetiškai perprogramuotos odos ląstelės grąžinamos į kvaziembrioninę būklę. Pernai, kai ši revoliucinė technologija buvo pirmą kartą panaudota bandymams su žmogaus odos ląstelėmis, Katalikų bažnyčia ir JAV prezidentas G. Bushas aukštai ją įvertino kaip etiškai priimtiną būdą embrioninėms kamieninėms ląstelėms gauti, nes nebereikia kurti ar naikinti žmogaus embrionų.
Tačiau dabar tas pats metodas naudojamas kitais tikslais – laboratorinių pelių palikuonims, kurie arba yra absoliutūs suaugusių pelių klonai, arba jų genetinės chimeros, gauti, rašo „The Independent“. Ši biotechnologija remiasi suaugusių pelių odos ląstelių perprogramavimu.
Eksperimentai su pelėmis atskleidė, kad dabar iš esmės pakanka paimti žmogaus odos ląstelę, perprogramuoti ją, kad ši grįžtų į embrioninę būklę, o po to įsodinti į žmogaus embrioną ankstyvajame jo raidos etape. Gimęs kūdikis turės kai kurių bendrų genų rinkinį. Šie genai sutaps ne tik kūdikio biologinių tėvų, bet ir su odos ląstelių donoro genais.
Toks vaikas taptų genetine chimera – genetiniu dviejų ar daugiau individų mišiniu, nes kai kurios jo ląstelės būtų kilusios iš embriono, o kitos – iš odos ląstelių. Faktiškai toks vaikas turėtų tris biologinius tėvus, teigia dienraštis. Mokslui žinomi natūraliomis sąlygomis susidarančių žmogaus chimerų atvejai, kai gimdoje susijungia du embrionai. Dažnai tokie žmonės būna visiškai sveiki ir normalūs. Pasak daktaro Lanzos, nėra priežasčių manyti, kad pagal naująjį metodą sukurti žmonės – chimeros būtų nesveiki.
Dar daugiau, eksperimentai su pelėmis patvirtino, kad galima kurti visiškus klonus – jauniklius, kurie genetiškai būtų 100 proc. identiški suaugusioms pelėms. Tai galima pasiekti naudojant defektyvius pelių embrionus su keturių, o ne dviejų chromosomų rinkiniais.
Toks „ketvirtainiškas“ embrionas vystydamasis virsdavo vaisiaus placenta. O kai į jį būdavo įsodinama perprogramuota odos ląstelė, likusi vaisiaus dalis vystydavosi iš šios vienos ląstelės ir tapdavo 100 proc. suaugusio odos ląstelių donoro klonu.
Ląstelių perprogramavimo technologiją vadinamosioms „iPS“ (induced pluripotent stem) embrioninėms ląstelėms išgauti kuriantys mokslininkai neplanuoja jos naudoti reprodukcinėje žmogaus medicinoje. Svarbiausias jų tikslas – parengti kamieninių ląstelių gamybą Parkinsono, Alsheimerio ligoms ir insultui gydyti.
Tačiau daktaras Robertas Lanza teigia, kad jo bendrovėje atlikti eksperimentai su pelėmis atskleidė, kaip lengva bus naudoti šį metodą klonuotiems kūdikiams ar genetinėms chimeroms kurti ankstyvojoje žmogaus embriono stadijoje įvedant į jį „iPS“ ląsteles. Daugelyje šalių, kuriose įstatymai nebespėja paskui mokslo raidą, tokių metodų naudojimas nėra draudžiamas, pastebi „The Independent“.
Antai įstatymo dėl žmogaus embrionų ir audinių projekte, kurį šiuo metu svarsto D. Britanijos parlamentas, nėra minimas „iPS“ metodas, nors specialistai mano, kad šis įstatymas turėtų uždrausti šią technologiją. Jie remiasi tuo, kad ši technologija genetiškai modifikuoja ląsteles, kurios vėliau tampa sudėtine embriono dalimi.
„Ši technologija ne tik atveria plačias terapijos galimybes, bet ir dar nematytą Pandoros skrynią“, - tvirtina R. Lanza.
Jo teigimu, šiuo metu nėra jokių tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų ar teisinių mechanizmų. Paradoksalu, kad Katalikų bažnyčia ir kiti tradiciniai kamieninių ląstelių priešininkai labai vertina šį metodą, nors iš tikrųjų jis gali įkūnyti pačius baisiausius jų košmarus. „Visiškai įmanoma, kad svarbiausia šios naujos programavimo technologijos taikymo pasekmė bus „pagal pageidavimą surinktų vaikų“ eros pradžia, - tvirtina mokslininkas.
Ir pateikia pavyzdį, rašo „Independent“. „Įsivaizduokite, kad turite šiek tiek Alberto Einsteino ar bet kokio kito žmogaus odos ląstelių, – aiškina „Advanced Cell Technology“ tyrimų direktorius. – Tokiu atveju galima sukurti kūdikį, kuris 10 ar 70 proc. bus Albertas Einsteinas, paprasčiausiai sušvirkštus į embrioną kelias donoro ląsteles.“
