Mergautinė pavardė svarbesnė nei sunkiai sergantys vaikai. Diskusijos dėl šeimyninio statuso netikėtai užgožė į viešumą iškeltą problemą – valdžia myriop gali pasmerkti vaikus vien todėl, kad jų gydymas valstybės kišenei pernelyg brangus.
Pasiryžę nukryžiuoti
Viešumas turi savo kainą. Tuo skaudžiai įsitikino tris genetine liga sergančius vaikus auginanti gargždiškė Ramunė Šliuožaitė.
Moteriai tenka kovoti ne tik su valdininkų abejingumu dėl brangaus gydymo skyrimo savo vaikams, bet ir atlaikyti kai kurių žmonių priešiškumą. Pastarąjį sukėlė mergautinė Ramunės pavardė.
Kai kurie žmonės piktinasi, kaip neištekėjusi moteris be jokios atsakomybės gimdo genetine liga sergančius vaikus. Atsiranda manančių, kad Ramunės vaikai – skirtingų tėvų.
Net oficialiuose, valdininkų atsiunčiamuose, dokumentuose jauniausia moters dukra Marija vadinama Šliuožaite.
Išsituokusią moterį stebina, kaip šiais laikais, kai paplitusios įvairios moterų pavardžių rašymo galūnės, atsiranda taip vienareikšmiškai pagal pavardę nusprendžiančių apie šeimyninį statusą.
„Žmonės pasiryžę mane nukryžiuoti vien dėl pavardės“, – stebisi ji.
Ramunė nesitikėjo, kad Lietuvai labiau rūpės jos šeiminė padėtis, nei pagalba sunkiai sergantiems vaikams.
Viešumo kaip ginklo prieš valdininkų abejingumą moteriai prireikė tuomet, kai jauniausios dukters būklė buvo itin sunki – dėl retos bei klastingos ligos dešimtmetė negalėjo atsikelti ir net atsimerkti.
Keitė dėl sutuoktinio
Prieš šešerius metus Ramunė buvo Živajevienė. Tokia yra ir jos trijų vaikų pavardė. Net išsituokusi moteris neplanavo atsisakyti buvusio sutuoktinio pavardės.
Praėjus metams po skyrybų pakeisti nuomonę bei dokumentuose nurodomą pavardę privertė buvusio vyro elgesys.
„Kai nustoji gerbti žmogų, nebenori ir jo pavardės“, – apsisprendimą susigrąžinti mergautinę pavardę paaiškino ji.
Ramunė svarsto, kad buvęs sutuoktinis kontroversiškai elgdavosi galbūt dėl užgautų vyriškų ambicijų. Mat skyrybų iniciatorė buvo ji. Nuo šio žingsnio nesulaikė nei 11 kartu pragyventų metų, nei trys vaikai.
„Supratau, kad gyvenimas su šiuo žmogumi bus toks, o ne kitoks“, – skyrybų motyvą nurodė moteris.
Santykius lemia bendravimas
R.Šliuožaitė pripažįsta, kad apie artimo žmogaus tikrąją veiklą daugiau sužinojo vėliau, iš laikraščių kriminalinių puslapių.
Skyrybos parodė, kad vyriškos ambicijos kartais būna svarbesnės nei rūpinimasis vaikais – buvęs sutuoktinis nenori rūpintis savo atžalomis.
„Jis nemoka alimentų, varganą pinigų sumelę pervesdavo nebent gavęs antstolių raštą. Bet įkliuvęs policijai turi švelninančią aplinkybę – tris vaikus, – pasakojo moteris. – Net pastarųjų mėnesių kontekste, kai vyksta kova už taip reikalingo vaisto įteisinimą, jis elgiasi tarsi tai jo neliestų. Nepasirašė net peticijos, kur kiekvienas parašas lemia, ar keisis sprendimai aukščiausiu lygiu.“
Sulaukę pilnametystės vaikai taip pat planuoja pasirinkti mamos pavardę.
Ramunė įsitikinusi, kad tik suaugusiesiems atrodo svarbu, kad tėvų ir vaikų pavardės būtų vienodos. Jos manymu, gerus santykius su vaikais lemia bendravimas.
„Jei tekėčiau antrą kartą, pasilikčiau savo mergautinę pavardę – taip patogiau, ir išvengiama daugelio formalumų“, – pridūrė moteris.
Nuotakos paiso tradicijų
Valstybinės kalbos komisijos nutarimas dėl galimybės moterims pasirinkti pavardę, nenurodančią šeiminės padėties, įsigaliojo beveik prieš 10 metų. Ši naujovė sunkiai skynėsi kelią.
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė pastebi, kad pastaraisiais metais daugėja moterų, kurios renkasi neutralią, be priesagos pavardę. Nors įsigaliojus nutarimui tik pavienės moterys rinkdavosi vyro pavardę su galūne -ė.
Dažniausiai nuotakos tradiciškai renkasi sutuoktinio pavardę su priesaga, o mergautinę pasilieka vos viena kita.
Pasak G.Misevičienės, pareiškimus tuoktis atnešusi pora jau būna apsisprendusi dėl pavardės pasirinkimo, tad diskusijų šiuo klausimu nekyla.
Sprendimą lemia ir vaikai
Pasitaiko norinčiųjų po santuokos pasirinkti vyriškos sandaros pavardę. Tačiau Lietuvoje tokios teisinės galimybės nėra, nebent moteris išteka už užsieniečio. Tuomet vadovaujantis lietuvių kalbos taisyklėmis negalima iškraipyti jo pavardės.
Kaip pastebi vedėja, moters apsisprendimą dėl pavardės po ištuokos nulemia tai, ar ji turi nepilnamečių vaikų. Juos auginančios moterys dažniausiai linkusios pasilikti buvusio vyro pavardę.
Supaprastėjus pavardės keitimo procedūrai, nemažai moterų po ištuokos susigrąžina savo mergautinę pavardę, tik šiek tiek pakoreguotą – pasirinkta neutrali galūnė nenurodo šeiminės padėties.
Komentaras:
Julija Gaiduk, LCC tarptautinio universiteto psichologijos dėstytoja
Žmonės iš prigimties yra greiti daryti išvadas ir priimti sprendimus. Tad nieko nuostabaus, kad kai kurie būna kategoriški dėl pavardės bei savo skubotai padarytų išvadų. Tai lemia ir tam tikros visuomenės stigmos. Kai žmogus smerkia kitą, jis geriau jaučiasi. Pažemindamas kitą, pakelia savivertę. Bet žmogus yra daugiau nei pavardė. Kodėl ištekėjusios ar išsituokusios moterys renkasi vienokią ar kitokią pavardę, sunku pasakyti. Tokiam žingsniui gali būti daug priežasčių.
Apklausa
Neringa, renginių organizatorė:
– Moteris po santuokos turėtų pasirinkti vyro pavardę, nes taip įprasta. Pavardės galūnė – jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Pati vyro pavardę rinkčiausi priklausomai nuo to, kuri gražiau skambėtų. Realiai galūnė neturi skirtumo. Jei net moteris nekeičia pavardės, tai nieko nepasako apie jos šeiminę padėtį. Dabar daugelis porų gyvena nesusituokusios. Jos yra lygiai tokia pat šeima, kaip ir susituokusieji. Pati organizuoju vestuves, tai pastebiu, kad pusė nuotakų renkasi tradicinę vyro pavardę, o dalis su galūne -ė . Neteko susidurti su atvejais, kad vyras pasirinktų moters pavardę.
Eglė, teatro režisierė:
– Lietuviška pavardė -ienė iškart išduoda moters šeiminę padėtį. Kiekviena pati turėtų nuspręsti, kokia pavarde geriau jaučiasi. Mes tokie lietuviai esame, kad jei moteris mergautine pavarde – tai senmergė, o jei dar turi ir vaikų – nėra rimta. Bet po truputį gal išaugsime iš šito? Esu puikus pavyzdys jūsų temai – mano pavardė – mergautinė, laukiuosi, bet gerai jaučiuosi ir taip. Žiūrėsiu, gal ateityje norėsiu ir tos tradicinės vyro pavardės.
Slava, knygas skaitantis pensininkas:
– Geriausia, kad būtų kaip anksčiau – visos ištekėjusios moterys turėtų būti -ienės. Tada jau kitas vyras prie jos tikrai nepristos. O dabar kaitaliojasi tas pavardės, kad nieko nesuprasi. Dabar ir internete pavardės taip rašomos, kad nebeaišku, kokia kalba rašoma. Pusė lietuviškų žodžių yra nesuprantami. Nepatinka, kai moterys pasirenka tokias pavardes kaip Natalija Ivanova. Tada būna visokios bunkės, šmunkės. Seniau mergautines pavardės pasilikdavo tik artistės, dainininkės, o dabar jas pasilieka kam reikia ir kam nereikia. Arba dar pasilieka savo pavardę ir prideda vyro. Kam šito reikia? Jei ištekėjai, būk gera vyro žmona.
Tomas, moksleivis:
– Moterys turi rinktis vyro pavardę. Tokia tradicija. Žinoma, tai priklauso ir nuo pačios moters apsisprendimo. Mergautinė moters pavardė dar nieko nesako, koks ji yra žmogus.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
