Mokslininkai tikisi, jog XVIII a. laivo žurnaluose užfiksuoti orų stebėjimai suteiks duomenų, kaip per 200 metų pasikeitė planetos klimatas.
Jungtinės Karalystės mokslininkų vykdomo projekto metu ketinama skaitmenizuoti beveik 300 Karališkojo laivyno žurnalų iš kelionių, siekiančių 1750-uosius. Tarp jų – Charleso Darwino, kapitono Cooko ir kapitono Blighto kelionių užrašai, rašo BBC.
Laivo žurnaluose pateikti detalūs įrašai apie orą vandenynuose, kuriuos kapitono padėjėjai atnaujindavo kasdien, o kartais ir kas valandą. Užrašuose – vėjo krypties ir greičio matavimai, informacija apie temperatūrą ir slėgį. Bėgant laikui, jie buvo matuojami vis modernesniais instrumentais ir tapo vis tikslesni.
Žurnalai gali tapti būtinu įrankiu šių dienų klimato tyrėjams, kurie naudodami juose pateiktą informaciją gali sukurti priešindustriniame laikotarpyje vyravusio klimato modelį.
Naudodami šiuos duomenis, mokslininkai istoriniuose šaltiniuose ieško nuorodų apie prastą javų derlių, sausras ir audras. Tuomet jie bus lyginami su šių dienų duomenimis ir bus bandoma nuspėti tokius reiškinius ateityje.
„Sumanymas yra taip išplėsti duomenis, kad būtų galima sukurti statistinius modelius, paaiškinančius ryšį tarp oro sąlygų bei, pavyzdžiui, derlių“, – BBC teigė Hadley centro meteorologijos tarnybos atstovas Davidas Parkeris.
„Laivų žurnalų įrašai apie vėją ir orą yra stulbinamai geri ir dažnai net geresni, nei šių dienų stebėjimų. Žinoma, jūrininkai turėjo būti sąžiningi. Mintis, jog gali atsitrenkti į povandeninę uolą buvo puiki paskata pateikti tikslius stebėjimus.
Tai, kas vyksta vandenynuose, daro įtaką tam, kas vyksta atmosferoje. Tad mums būtinai reikia geriau suprasti, kas vyksta vandenynuose, kad daugiau sužinotume apie ateityje vyrausiančius orus“, - sakė Sunderlando universiteto klimatologas Dennisas Wheeleris.
Laivų žurnaluose pateikiami ne tik orų stebėjimų duomenys, tačiau ir pastabos bei asmeniniai pastebėjimai apie gyvenimą laive, kraštus, kuriuos kelionės metu aplankė laivo įgula, ir sutiktus žmones.
„Laivų žurnalai jau seniai domina istorikus ir laivybos entuziastus, tačiau faktas, kad jie dabar naudojami moksliniam tyrimui, yra puikus pavyzdys, kaip vienam tikslui sukurta archyvinė informacija gali būti panaudojama visiškai kitam dalykui“, – teigė Nacionalinio archyvo atstovas Oliveris Morley`us.
