Šiaurės Europa pačioje artimiausioje ateityje gali turėti nemažos naudos iš visuotinio atšilimo. Sausra, gresianti Viduržemio jūros šalims, turistų srautą iš šio regiono nukreips šiltėjančios Baltijos pusėn. Apie tai, remdamasis naujo Europos Komisjos pranešimo duomenims, rašo Suomijos laikraštis "Helsingin Sanomat" (http://www.hs.fi).
Pasak jo, dėl besikeičiančio klimato Šiaurės Europa gali išlošti, nes Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantės taps naujomis populiariomis poilsio vietomis. Turistinės kelionės iš Europos šiaurės į pietus pasibaigs, ir tai pakirs Viduržemio jūros valstybių ekonomiką. Suomių leidinys remiasi “The Financial Times” tvirtinimu, kad kyla grėsmė 100 milijardų eurų – tai pajamos, kurias Pietų Europai kasmet atneša turistai. Sumažės kasmetinė migracija ieškant saulės, jūros ir smėlio, o tai milžiniškas turistų srautas, kuris 2000 m. sudarė vieną šeštadalį visų turistinių kelionių. Šiaurės europiečiai galės leisti atostogas prie šiltėjančių Šiaurės ir Baltijos jūrų.
Poilsiautojų skaičiaus mažėjimas padarys rimtų nuostolių Italijai, Ispanijai ir Graikijai. Ironiška, tačiau šalys, labiausiai kovojančios su visuotiniu atšilimu, tarp jų D. Britanija ir Švedija, turės iš jo naudos, nes dėl šiltesnių orų padidės grūdinių kultūrų derlius. Tuo tarpu aktyvesnių veiksmų dėl šiltėjančio klimato nesiimanti pietų Europa patirs nuostolių dėl sausrų, dirvožemio erozijos ir druskėjimo, mažėjančio derlingumo, plintančių gaisrų ir kitokių klimato atšilimą lydinčių faktorių, tvirtina “The Financial Times”. Augalai ir gyvūnai, siejami su konkrečiais regionais, arba turės migruoti, arba žus, teigiama Europos Komisijai svarstyti pateiktame pranešime.
Tačiau "Helsingin Sanomat" pastebi, kad dėl visuotinio atšilimo iki 2071 m. temperatūra pasaulyje gali pakilti 3 laipsniais, ir dėl to išaugs mirtingumas: anot Europos Komisijos pranešimo, tokiu atveju kasmet mirs vidutiniškai 87 000 žmonių daugiau. O jei temperatūra padidėtų 2,2 laipsnių, mirtingumas išaugtų iki 36 000 žmonių kasmet.
Jūros lygis dėl šiltėjančio klimato gali pakilti vienu metro (o kas atsitiks, jei pakils 7 metrais, skaitykite čia), o tai pridarys didelių problemų jūros pakrantėse esančioms šalims. Dėl atsiradusių papildomų mitybos resursų vandenyne padidės vandens rūgštingumas, o tai savo ruožtu sumažins žuvies išteklius ir kartu žvejybos pramonės pajamas.
Pačiomis palankiausiomis prognozėmis anglies dvideginio emisijų sumažinimas nepadidins nedarbo. Naujų darbo vietų atsiras technologiniuose sektoriuose, tarp jų – energijos gamyboje.
Prognozuojama, kad anglies dvideginio dujų išmetimo į atmosferą sumažinimas 25 proc. iki 2050 metų leis techniškai ir ekonomiškai išsilaikyti 1990 m. lygyje. Šiame pranešime pirmą kartą buvo įvertintos visą Europos paliesiančios permainos, kurias įtakos besikeičiantis klimatas. Pranešimas praėjusią savaitę buvo pateiktas svarstyti Europos Komisijai, rašo "Helsingin Sanomat".