Klimato atšilimo ir enciklikos reikšmė
Kad globalinis klimato atšilimas yra akivaizdus ir tampa opia žmonijos problema, galime spręsti ir iš to, jog šiuo klausimu pasisako pats popiežius. Enciklika – pasaulio katalikams skirtas pamokomasis kreipimasis. Šiaip ar taip, šiuose dokumentuose būdavo nagrinėjami išskirtinai religiniai klausimai: nei į politiką, nei į ekonomiką ar kitas temas popiežiai enciklikose nesigilindavo. Matyt, globalinis atšilimas tampa ypatingos svarbos klausimu, jei popiežius nusprendė atidėti religines temas ir atkreipti dėmesį į žemiškus mūsų tykančius pavojus. Nors popiežiaus Pranciškaus pirmtakai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI užsimindavo apie klimato kaitą, tačiau nė vienas neskyrė tam tiek daug dėmesio – popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si“ skirta vien tik aplinkosaugai aptarti ir yra pirmoji apie ekologiją bei klimato atšilimą bažnyčios istorijoje.
Enciklika – dialogas su skeptikais
Klimatologai tikėjosi, kad išskirtinė enciklika atkreips skeptikų ir pritrauks tikinčiųjų dėmesį, kad popiežius paragins imtis veiksmų dėl klimato atšilimo ir bus išgirstas. Rodos, pasaulis pasidalijęs į mokslininkų ir tikinčiųjų stovyklas, tačiau ši enciklika įrodo, kad vienas kitam neprieštarauja – kreipimasis parašytas po konsultacijų su mokslininkais ir ekspertais. Be to, ir popiežius Pranciškus prieš įstodamas į seminariją studijavo chemiją, dirbo chemiku ir klimato atšilimu domėjosi jau seniai. Taigi mokslinė enciklikos pusė teigia, kad žmogaus veikla daro didelę įtaką klimato atšilimui, kad reikia pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančių energijos išteklių, kad pasekmes pajusime visi, o labiausiai – vargingiausieji. Religinė enciklikos dalis kalba apie tai, kad žmogaus godumas beatodairiškai naudoja Dievo teikiamas gėrybes ir taip kenkia Žemei ir visai žmonijai, kad technologijos ir pelno siekimas žudo mus pačius, kad turtingosios šalys skolingos gamtai ir vargingosioms šalims.
Popiežius ragina turtingas šalis ne stengtis kuo mažiau įsipareigoti, o priešingai – prisiimti kur kas didesnę finansinę atsakomybę nei vargingos šalys ir dėti didesnes pastangas ribojant ŠESD ir pereinant nuo iškastinio kuro vartojimo prie atsinaujinančių šaltinių energetikos. Taigi enciklika remiasi mokslininkų teiginiais dėl klimato atšilimo ir krikščioniškomis vertybėmis bei nuostatomis dėl bendradarbiavimo sprendžiant šį klausimą. Pontifikas nesivelia į mokslinius debatus, jis tik pateikia moksliškai patvirtintus faktus ir gaires (remdamasis krikščioniška pasaulėžiūra), kaip spręsti problemą. Pabrėžiant šį enciklikos daugiasluoksniškumą jos pristatymas taip pat buvo išskirtinis – jame dalyvavo katalikų kardinolas, krikščionių stačiatikių atstovas ir Vatikano pripažintas ateistu klimatologas. Tokiu būdu enciklika turėjo atkreipti ne tik katalikų, bet ir stačiatikių bei netikinčiųjų dėmesį.
Krikščioniškas pamokymas patinka ne visiems
Enciklikos auditorija tikrai tapo platesnė, o be teigiamo vertinimo sulaukė ir neigiamo. Viena enciklikoje pasikartojančių temų – galingųjų valstybių pareiga prisiimti atsakomybę už klimato atšilimą. Žinoma, kad didžiosios valstybės yra ir didžiausios teršėjos, todėl būtų ne tik krikščioniška, bet ir šiaip paprasčiausiai suprantama, kad jos prisiimtų didesnę atsakomybę. Tačiau, matyt, kaip tik šis siekis ir buvo sutiktas kritiškai – kai kurie JAV politikai yra visai kitos nuomonės nei pontifikas. Kandidatas į JAV prezidentus Rickas Santorumas, save laikantis konservatyviu kataliku, popiežių apkaltino panikos skleidimu ir patarė „palikti mokslą mokslininkams“.
R. Santorumas nesutinka, jog dėl globalinio atšilimo kalta žmogaus veikla, ir tokus teiginius vadina absurdiškais, o globalinį atšilimą laiko išgalvotu scenarijumi. Kitas kandidatas į JAV prezidentus – nuosaikusis respublikonas Dž. Bušas pareiškė, kad „ekonomikos politiką perima ne iš vyskupų, kardinolų ar popiežiaus“. Popiežius turi pasiūlymų, o Amerika lyg ir mėgina save pateikti kaip lyderę kovoje su klimato atšilimu, bet iš kai kurių reakcijų panašu, kad itin didelių įsipareigojimų amerikiečiai nelinkę prisiimti ir pontifiko svarstymų apie pasaulinę nelygybę bei raginimų dėl ekologinės skolos neišgirdo.
