Klimato kaitos skeptikai išsyk paskelbė, kad jame nurodoma, jog didžioji globalaus atšilimo dalis priklauso nuo saulės spinduliavimo kaitos, o ne nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Iš tiesų ataskaitoje nieko panašaus nesakoma. Tačiau ji rodo, kad mūsų supratimas apie klimatą kinta. Ir jei vienos ateities grėsmės, atrodo, mąžta, kitų keliamas pavojus didėja. Tai yra naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC), ataskaita, išleidžiama kas penkerius metus, kurioje skelbiami detalūs klimatologijos vertinimai. Pastaroji nuodugni ataskaita paskelbta 2007, o naujausią planuojama skelbti dalimis nuo 2013-ųjų rugsėjo.
Juodraštinę versiją į internetą nutekino Alecas Rawlsas, JAV tinklaraštininkas, užsirašęs būti kitos ataskaitos ekspertu – tai gali padaryti kiekvienas.
Rawlsas nurodo 43 puslapio paragrafą 7 skyriuje, kuris, kaip jis teigia, paneigia pagrindinę ataskaitos išvadą – žmogaus veikla yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys.
Šiame sakinyje aptariami ryšio tarp saulės aktyvumo ir klimato kaitos įrodymai. Daroma išvada, kad ryšys šiek tiek stipresnis, nei manyta anksčiau – klimato teigiamas grįžtamasis ryšys turi padaryti saulės įtaką šiek tiek didesnę, kad būtų galima visiškai paaiškinti jos įtaką Žemės klimatui. Rawlsas interpretuoja tai kaip pripažinimą, jog saulė yra svarbus klimato kaitos faktorius.
Klimatologai šį teiginį vieningai atmeta. „Jie neteisingai supranta, netyčia, ar kaip kitaip, ką šiuo sakiniu norėta pasakyti,“ sako Joanna Haigh iš Imperinio Londono koledžo, studijuojanti saulės aktyvumo poveikį Žemei.
Saulės poveikis pasaulinei temperatūrai per žmogišką laiko mastelį yra mažas, paaiškina ji, nors – ir tikriausiai būtent tai kelia sumaištį – kai kuriems regionams tas poveikis gali būti gana stiprus, ypač – Europai (New Scientist, 25 rugsėjis 2010, p 10).
Rawlso tariami atradimai iš tiesų nukreipia dėmesį nuo kai kurių daug įdomesnių ir stulbinančių ataskaitos juodraščio išvadų.
Pavyzdžiui, IPCC pakeitė savo 2007-aisiais skelbtas sausros prognozes. Tada teigta, kad galimybė, jog pasaulį užgrius stipresnės sausros, yra „tikėtina“. Bet naujosios ataskaitos autoriai atkreipė dėmesį į kritiką, kad klimatologų naudojamas mėgiamas sausrų statistinis matavimas yra nepatikimas.
Juodraštyje cituojami tyrimai, rodantys „pasaulinę sausrų trukmės, intensyvumo ir žalos mažėjimo tendenciją“.
Kitas paplitęs įsivaizdavimas apie šiltesnį pasaulį irgi subliuško: dažnesni tropiniai ciklonai. 2007-aisiais IPCC teigė, kad nuo 1970 buvo „tikėtinas“ tropinių ciklonų pagausėjimas, vykstantis „labiau tikėtina, nei netikėtina“ dėl kylančios jūrų temperatūros.
Bet naujoji ataskaita vertinimą keičia. „[Ankstesnį] vertinimą reikia šiek tiek peržiūrėti,“ rašoma joje. Peržiūrėjus buvusius ciklonus, daroma išvada, kad „tropinių ciklonų skaičius teikia nedaug užtikrintumo dėl kokių nors ilgalaikių pokyčių“. Tačiau yra duomenų, kad vidutinis ciklonų intensyvumas augs.
Ataskaitoje užtikrinama, kad „nepanašu“, jog vandenyno cirkuliacija ir kartu su ja – Golfo srovė, – pražūties scenarijus, kurį buvo „per anksti vertinti“ 2007-aisiais, – sustotų per ateinančius šimtmečius.
Tačiau požiūris į Arkties jūros ledą, kuris buvo rekordinėse žemumose rugsėjį, – pesimistiškas. IPCC tvirtina, kad Arkties jūroje vasarą ledo nebeliks iki 2100-ųjų. Tačiau netgi tai atrodo per švelnus vertinimas daugeliui klimatologų, kurie prognozuoja beledes vasaras jau iki 2050-ųjų.
Kitos išvados taip pat prablaivinančios. IPCC prognozuoja didesnį jūros lygio kilimą, nei prognozavo 2007 metais, kadangi dabar įtrauktas ir ledo skydų judėjimo modelis. Ir pasirodė pesimistiškesnis vaizdas to, kaip smogai ir kiti žmogaus kuriami aerozoliai atmosferoje užstoja mus nuo globalinio atšilimo. Vis dar didelis temperatūrų prognozių neužtikrintumas. Juodraštyje sakoma, kad jų vėsinimo poveikis yra 40 % mažesnis, nei manyta 2007 m., o tai reiškia, kad teigiamas oro užterštumo šalutinis poveikis buvo pervertintas.
Ataskaitoje rašoma, kad „labai tikėtina“, jog praėję trys dešimtmečiai buvo šiltesni, nei bet kuris laikas per pastaruosius 800 metų; kad atmosfera gali sušilti beveik 9 °C iki 2300 m.; ir kad „didžioji klimato kaitos dalis yra negrįžtama per žmogaus gyvenimo trukmę“.
Paveikslo detalės gal ir pasikeitė, bet jis vis vien iš esmės niūrus.
