Kai kalbame apie žmones, jie dažniausiai skirstomi į įvairias kategorijas, pavyzdžiui, introvertai ir ekstravertai, vizualai ir audialai, dešiniarankiai ir kairiarankiai bei linkę į tiksliuosius mokslus ir humanitarinius. Įdomu tai, jog šios kategorijos lemia kaip mes suvokiame pasaulį. Sakoma, jog tiksliukams net gramatikos taisykles reikėtų pateikti kiek įmanoma koncentruotai ir stengtis jas užrašyti formulėmis. Kad klimato kaitą būtų paprasčiau suprasti, pateikiami svarbiausi faktai apie šį reiškinį pateikiami skaičiais.
Istorija ir ateitis
Reikėtų pradėti nuo to, kas sugalvojo, kad klimato kaita vyksta. Švedų fizikas ir chemikas Svante Arrhenius iškėlė hipotezę, jog anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasikeitimai atmosferoje, gali daryti didžiulę įtaką mūsų planetos paviršiaus temperatūrai. 1895 metais pasirodė šio mokslininko pranešimas, kuriame buvo diskutuojama apie išaugusio anglies dvideginio kiekio atmosferoje įtaką šiltnamio efektui.
Žvelgiant į ateities perspektyvą, 2041 metai turėtų neraminti Majamio gyventojus. Mokslininkai labai dažnai mini šį miestą, nes jam gresia pavojus atsidurti po vandeniu. Tai nereiškia, kad 2041 metais miestas ims ir nuskęs, tačiau jei emisijų kiekis ir toliau augs tokiu pat tempu kaip dabar, kelio atgal nebebus. Tokiu atveju kylantis vandens lygis tikrai paskandintų Majamį.
Temperatūrų pokyčiai
Daug kam jau teko girdėti apie 2°C. Nors šis skaičius iš pažiūros nėra labai didelis, jo reikšmė pasikeičia, kai kalbame apie klimato kaitą. Vidutinė temperatūra gali pakilti daugiausia 2°C, kitaip gresia maisto stygius, ekstremalių gamtos reiškinių pagausėjimas ir augalų bei gyvūnų rūšių išnykimas. Šis skaičius buvo apibrėžtas dar 1996 metais Europos Sąjungos, jis prisimintas ir 2009 metų Kopenhagos susitarime.
Jei šiuo metu neapsodintos vietos Europoje, būtų paverstos lapuočių miškais, regioninė temperatūra 2100 metais galėtų nukristi apie 0,3°C – 0,5°C. Praeitais metais paskelbtas tyrimas rodo, kad apsodinimas medžiais neišgelbės mūsų nuo klimato kaitos, bet gali sumažinti temperatūrą būtent tuose regionuose.
Vandens lygio pokyčiai
Mokslininkai atlikę įvairius skaičiavimus mano, jog iki 2100 metų vandens lygis gali pakilti nuo 0,5 cm iki beveik 1 metro. Tokie skaičiai gauti vadovaujantis scenarijumi, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didės tokiu pat greičiu kaip šiandien. Numanoma, kad vandens lygis kils nevienodai, t. y. kai kurie regionai bus labiau pažeidžiami už kitus.
Vakarinėje Antarktidos dalyje yra mokslininkus neraminantis ledo skydas. Jei jis suirtų, pasaulinis vandens lygis pakiltų apie 1,2 metro. Šis skydas jau po truputį tirpsta, o kai kurie atlikti tyrimai teigia, jog visiškas suirimas yra neišvengiamas. Tačiau nors tirpstantis ledynas ir gąsdina visus, mokslininkai netiki, kad tai įvyks greitai. Pasak jų, blogiausiu atveju, greitas irimas prasidės tik 200 – 1000 metų laikotarpyje.
Ne visi skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodo tokie jau baisūs, tačiau nereikėtų apsigauti. Nors kai kuriais atvejais skaičiai ir nedideli, mūsų planetai jie reiškia daug ir didelius nuostolius. Net jei galvojate, jog 2100 nesulauksite, tai nereiškia, kad jų nesulauks jūsų vaikai ir anūkai. Todėl verta nustoti elgtis savanaudiškai ir pradėti rūpintis savo planeta.
