Tyrime keliamas klausimas ar mokslininkai ankščiau gerai apskaičiuodavo jūros temperatūrą, o tai reiškia, kad jos temperatūra gali augti greičiau, nei manyta.
Metodologija, plačiai naudojama tarp mokslininkų siekiant suvokti jūros temperatūrą, gali būti pagrįsta paklaida, kaip rodo naujas tyrimas. Todėl mūsų supratimas apie klimato pokyčius gali būti iš esmės klaidingas.
Nauji tyrimai rodo, kad prieš šimtus milijonų metų vandenynai buvo daug šaltesni, nei mes manėme. Jei tai tiesa, tai reiškia, kad per pastaruosius 100 milijonų metų pasaulio klimato atšilimas, kuris šiuo metu vyksta, yra labiau pasistūmėjęs, nei ankščiau manyta.
Iki šiol mokslininkai tikėjo, kad prieš 100 milijonų metų vandenyno gylių ir poliarinio vandenyno paviršiaus temperatūra buvo 15 laipsnių vėsesnė, nei šiandien. Tačiau jie gali išlikti santykinai stabilūs – atšilimas, kuris šiuo metu vyksta kelia daug daugiau pavojaus.
„Jeigu mes esame teisūs, mūsų išvados kels klausimą kelis dešimtmečius atliekamų praėjusių geologinių erų tyrimams”, – sakė EPFL biologinės geocheminės laboratorijos vadovas ir profesorius Lausanne universitete Andersas Meibomas.
„Vandenynai aprėpia 70% planetos. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų klimate. Žinoti, kaip per geologinę erą pasikeičia vandenynų temperatūra yra labai svarbu, jei norime geriau suprasti, kaip elgtis ir prognozuoti dabartinės klimato kaitos pasekmes.”
Tyrėjai mano, kad mokslininkai nepaisė esminių procesų, kai apskaičiavo prieš milijonus metų buvusią jūrų temperatūrą. Tokiu būdu jie galėjo netyčia pamanyti, kad jie buvo šiltesni, nei iš tikrųjų.
Tiriamos fosilijos
Iki šiol mokslininkai apskaičiuodavo senovės jūrų temperatūrą nagrinėdami foraminiferą, mažų jūros organizmų fosilijas. Jose yra mažiau ar daugiau deguonies izotopų, priklausomai nuo to, kokios temperatūros buvo vanduo, taigi, žiūrint į deguonies kiekį, kurį jie gali įvertinti, sprendžiama kokia buvo temperatūra.
Šis darbas paskatino mokslininkus manyti, kad per pastaruosius 100 milijonų metų jūrų temperatūra nukrito 15 laipsnių.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad deguonies kiekis šiose fosilijose iš tikrųjų išlieka pastovus. Kriauklės gali pasikeisti nepalikdamos jokių matomų pėdsakų, kurie įspėtų mokslininkus apie tokius pokyčius.
Prancūzijos ir Šveicarijos mokslininkai jau dirba bandydami suprasti, kokia buvo temperatūra.
