Kova su klimato kaita
Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro 21,4 proc. 1990–2012 metais Lietuvos žemės ūkyje ŠESD kiekis sumažėjo trigubai. Tam turėjo įtakos mažėjantis gyvulių kiekis ir rečiau pasirenkamos sintetinės trąšos, kurias gaminant sunaudojamas didelis energijos kiekis. Siekiama, kad ŠESD kiekis būtų dar mažesnis. Mažinant išmetamųjų dujų kiekį, naudojant atsinaujinančią energiją, gaminant bioproduktus ir stiprinant dirvožemio anglies kaupimo funkciją galima užtikrinti geriausius rezultatus. Skatinama ekologinė žemdirbystė, kuri padeda išvengti dirvožemio derlingumo mažėjimo. Pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo principai – sintetinių trąšų atsisakymas, dirvožemio maitinimas, uždaro gamybos ciklo užtikrinimas (gyvuliai šeriami ekologiškai pagamintais pašarais).
Prognozės
Didėjanti vidutinė oro temperatūra neigiamai atsilieps žemės ūkio sektoriui. Prognozuojama, kad Lietuvoje šiltėjančios žiemos sudarys palankias sąlygas plisti medžių kenkėjams. Grėsmę miškams kels ir tai, kad didės elninių žvėrių skaičius bei jų daroma žala. Vasaros laikotarpiu aukštesnė oro temperatūra blogins gyvulių laikymo sąlygas, gali tekti ieškoti naujų gyvulių šėrimo technologijų. Aukštesnė oro temperatūra gali lemti dažnesnes krušas, kurios ūkininkams atneša didelius nuostolius.
Tačiau prognozuojami ir teigiami pokyčiai: pagerės naudingų vabzdžių peržiemojimo galimybės, šiltos žiemos turės teigiamą poveikį miškų dirvožemiui, nes pagerės dirvožemio medžiagų mineralizacija. Tikėtina, kad bus galima veisti naujas gyvulių veisles, gerės sąlygos naujos produkcijos atsiradimui, atsiras naujos verslo galimybės. Prisitaikymo būdai ir naujos galimybės
Prisitaikyti prie klimato kaitos gali padėti įvairios priemonės. Viena jų – tai sėjos laiko keitimas, atsižvelgiant į oro sąlygas. Bendroji žemės ūkio politika yra numačiusi, kokios priemonės galėtų palengvinti žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą prie klimato kaitos. Svarbiausi tikslai – padėti ūkininkams modernizuoti žemės ūkio techniką, mažinti taršą, didinti galimybes pagaminti pakankamą maisto kiekį Europos gyventojams.
Didėjanti oro temperatūra gali prailginti derliaus sezoną, atsiranda galimybės auginti naujas pasėlių rūšis. Numatoma, kad dėl šiltėjančio klimato ganyklų plotai taps didesni, o gyvulių ganymo laikotarpis pailgės. Prognozuojama, kad didėjanti vidutinė oro temperatūra gali atverti naujas verslo galimybes, padaugės darbo vietų, kils ekonomika.
Gyvulių organinių atliekų pavertimas biodujomis (procesas vadinamas anaerobiniu virškinimu) gali būti viena efektyviausių galimybių siekiant sumažinti ŠESD kiekį. Pagamintos biodujos gali būti paverčiamos šiluma ir elektra. Biodujos – tai viena perspektyviausių atsinaujinančių energijos rūšių, galinčių pakeisti iškastinį kurą. Europos Sąjungos šalyse biodujų gamyboje pirmauja Vokietija.
Ekologinė žemdirbystė padės palaikyti gerą dirvožemio būklę, mažins aplinkos taršą. Šiuo metu Europoje daugiausiai ekologinių ūkių yra Italijoje, Lietuvoje jų turime kiek daugiau nei 2000. Tikėtina, kad artimiausiu metu vartotojai teks pirmenybę ekologiškai pagamintiems maisto produktams, ir nauji įpročiai turės teigiamą poveikį kovoje su klimato kaita.
