Žinių radijas
Ekstremalūs gamtos reiškiniai – dideli temperatūrų svyravimai, sausros, viesulai – Lietuvą užklumpa kiekvienais metais, todėl ir šie greičiausiai nebus išimtis, mano Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
„Nerasime nė vienos žiemos, nė vienos vasaros, kuri būti praėjusi be jokių ekstremumų – aukštos ar žemos temperatūros arba neįprastai didelio kritulių kiekio. Jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad ši žiema ar apskritai ateinantis kelerių metų laikotarpis bus ramus ir be jokių ekstremumų. Juo labiau kad pasaulyje yra akivaizdi šių reiškinių didėjimo tendencija“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ pasakojo profesorius.
Pasak jo, Lietuva, nors ir nesusidūrusi su tokiomis gamtos stichijomis kaip taifūnai ar uraganai, nėra izoliuota nuo klimato kaitos padarinių.
„Turime labai ilgą sąrašą ekstremalių ir didelę žalą darančių klimato reiškinių – pirmiausia, labai didelį temperatūros svyravimo diapazoną, kuris susidaro ir tarp gretimų parų, ir tarp sezonų. Antra labai pavojinga klimato anomalija – tai sausros. Kitos trumpalaikės anomalijos – šalnos ir viesulai, kurie padaro ypač daug žalos“, – kalba profesorius.
Pasak A. Bukančio, jei per šiuo metu Varšuvoje vykstančią Jungtinių tautų Klimato kaitos konferenciją nebus pasiektas susitarimas, pasauliui grės dar didesnis temperatūros pakilimas:
„Jeigu nebus jokių susitarimų pasiekta, kad tarša ypač sparčiai augs Indijoje, Kinijoje, visose išsivysčiusiose šalyse, turėsime ne 2 laipsnių temperatūros pakilimą iki 21 a. pabaigos, o 3–4, kaip prognozuoja dabartiniai klimato modeliai.“
A. Bukančio teigimu, palyginus atmosferos užterštumą su 18 a. viduriu, anglies dvideginio koncentracija padidėjo 40 proc., azoto suboksido – 150 proc.,o metano – 20 proc.
„Šie procesai, kurie vyksta nuo 20 a. pradžios, dar labiau suspartėtų. Šiltnamio dujų tarša yra ypač intensyvi. Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, jog jau yra pasiektas 400 milijoninių dalių anglies dvideginio koncentracijos lygis atmosferoje – tokio nebuvo per visus pastaruosius 800 tūkst. metų“, - kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, paskutiniai mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus veikla yra pagrindinė klimato atšilimo priežastis.
A. Bukantis taip pat nurodo, kad pasaulio galingosios šalys, didžiąja dalimi nulėmusios klimato atšilimą, turėtų prisiimti ir didžiausius įsipareigojimus jį mažinant.
Profesorius taip pat tikisi, kad visgi susitarimas Varšuvoje per Klimato kaitos konferenciją turėtų būti pasiektas.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
