Žemė, 2100 metai. Vasarą Šiaurės ašigalyje nebėra sniego. Grenlandijos ledynai tirpsta vis greičiau. Pasaulio vandenyno plotas padidėjo, ir ši tendencija išlieka. Viduržemio jūros pakrantė dėl vasarą nepakeliamos kaitros beveik nebegyvenama. Alpės liko be sniego ir ledynų. Agrarinei gamybai iškilo pavojus, nes Afrikos ir Pietų Azijos regionus apėmė baisinga sausra. Geriamojo vandens trūkumas pasaulyje beveik katastrofiškas.
Naujoji klimato tyrinėtojų „Biblija“ parašyta, o joje esančios pranašystės apie „šiltnamio efekto“ šimtmetį primena Apokalipsę, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“ (http://www.fr-online.de). Jei nebus imtasi ryžtingų priemonių klimato pokyčiams sustabdyti, Žemei gresia perėjimas į kitą sisteminį lygį. Žinoma, rimti mokslininkai to tiesiai nesako ir nerašo, bet apie tai galvoja, tvirtina dienraštis.
Praėjusią savaitę apie 100 žymiausių pasaulio mokslininkų pradėjo diskusijas dėl naujosios Jungtinių Tautų parengtos ataskaitos apie globalius klimato pokyčius. Ši ataskaita pirmiausia skiriama pasaulio politikos formuotojams. Žinia, kuri siunčiama įtakingiausiems politikams, turėtų juos išjudinti. „Aš tikiuosi, kad ši ataskaita padarys tokį stiprų įspūdį žmonėms ir vyriausybėms, kad visi ims gerokai rimčiau ieškoti išeičių“, - pareiškė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės ekspertų grupės klimato pokyčiams nagrinėti (IPCC) vadovas indas Rajendras Pachauris. Šiuo metu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ne tik tai, kad klimato pokyčiai – realus faktas, bet ir tai, kad jiems daro įtaką žmogaus veikla, tvirtina „Frankfurter Rundschau“.
Ataskaita vienija tyrimų rezultatus, kurie buvo atlikti visame pasaulyje nuo paskutiniosios IPCC atskaitos paskelbimo 2001 metais. Tada klimatologai pirmą kartą surizikavo tokiame superoficialiame dokumente pavadinti žmogų svarbiausiu antrojoje XX a. pusėje užfiksuoto atšilimo kaltininku. Šį kartą mokslininkai nustatė, kad nebeegzistuoja pagrįstų abejonių dėl to, kad žmogaus veikla – naftos, anglies ir dujų deginimas, miškų kirtimas bei daugybė kitų dalykų – “kaitina “ planetą. Be to, yra visa eilė įrodymų, kad žmogaus veikla daro poveikį ir kitiems klimato aspektams – jūros ledo storiui, karšto oro bangų pasiskirstymui ir kitiems orų veiksniams, oro cirkuliacijai, audrų ir kritulių formavimuisi.
Ataskaitoje vardijami faktai daro įspūdį, konstatuoja dienraštis. Tokios anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje, kaip šiandien, nebuvo jau apie 650 tūkstančių metų. Kitaip tariant, homo sapiens dar nė karto nėra susidūręs su tokiomis egzistavimo sąlygomis. Ir tai dar ne viskas: XX amžiuje temperatūra kilo taip greitai, kad dar niekada per paskutiniuosius 200 tūkstančių metų. Vidutinė metinė temperatūra Žemėje, kuri daugelį tūkstantmečių buvo 15 laipsnių, nuo 1900 m. padidėjo 0,7 laipsnio.
Mokslininkai prognozuoja, kad XXI amžiuje ji išaugs dar 2–4,5 laipsnių, jei tik nebus imtasi klimato apsaugos priemonių. Labiausiai tikėtina, kad temperatūra pakils 3 laipsniais. O baisiausias dalykas, tvirtina „Frankfurter Rundschau“, kad 5 laipsnių temperatūros skirtumas – tai skirtumas tarp šilto, mums įprasto klimato ir ledynmečio temperatūrų.
2001 m. IPCC ataskaitoje mokslininkai buvo nurodę 1,4–5,8 laipsnių temperatūros pokytį. Tačiau šiuo metu kompiuterinis modeliavimas yra pažangesnis, o prognozės – tikslesnės.
Temperatūros pokyčių intervalas susijęs su tuo, kad skaičiuojami įvairūs planetos gyventojų skaičiaus didėjimo ir ekonomikos plėtros scenarijai. Yra esminis skirtumas, ar Žemėje gyvens 8, ar 19 milijardų žmonių, ir kiek energijos jie suvartos.
Žinoma, atšilimas iki 2100 metų gali būti dar didesnis, pastebi dienraštis. Vandenynai, augalai ir dirvožemis šiuo metu sugeria milžinišką kiekį iš kaminų ir automobilių išmetamo anglies dvideginio. Tačiau jei vanduo ir žemė sušils, tai gali pasibaigti. IPCC mano, kad temperatūra iki 2100 m. pakils dar 1,2 laipsnių, jei „anglies dvideginio rezervuarai“ persipildys. Tokiu atveju temperatūra vidutiniškai pakils 4,2 laipsnių, o jei įvykiai klostytis pagal patį dramatiškiausią scenarijų – iki 5,2 laipsnių.
IPCC specialistų teigimu Žemė šyla nevienodai. Šiaurės pusrutulis kaista stipriau, ypač Arktika. Jei vidutiniškai temperatūra pasaulyje pakiltų 3 laipsniais, ji čia išaugtų 6 ir net daugiau. Tad mokslininkai nuogąstauja, kad milžiniški Grenlandijos ir vakarų Antarktidos ledynai pradės tirpti dar šiame amžiuje – ir tada procesas taps nebegrįžtamas.
Paskutinį kartą Grenlandija be ledo buvo likusi prieš 125 tūkstančius metų. „Ledynų tirpimas truks šimtmečius, - tvirtina Hamburge gyvenantis klimatologas Hartmutas Graßlis, - tačiau pasaulinio vandenyno lygis dėl to pakils 7 metrais. Tad gyventi nebebus įmanoma ištisuose pajūrio regionuose visuose žemynuose.”
Mokslininkai tebesiginčija dėl to, kaip sparčiai vyks Arkties ledynų tirpimas. Tarpusavyje nesutaria ir autoritetingiausi IPCC atstovai, tad klimatologų susitikimas Paryžiuje dėl to dar labiau intriguoja, pastebi dienraštis. Naujosios Jungtinių Tautų ataskaitos, dėl kurios buvo diskutuojama Paryžiuje, projektas šiek tiek sumažino nerimą dėl kai kurių pavojų, tarp jų – ir dėl kylančio vandenyno lygio.
2001 m. ataskaitoje buvo prognozuojama, kad vandens lygis iki 2100 m. vidutiniškai pakils iki pusės metro. Šį kartą superkompiuterio apskaičiuotas klimato modelis pranašauja vandenyną pakilsiant „tik“ 30 centimetrų – dėl šilto jūros vandens plitimo ir ledynų tirpimo nuo Alpių iki Himalajų. Tačiau okeanologai su tuo nesutinka. Neseniai žurnale „Science“ paskelbti tyrimo rezultatai tvirtina, kad realiai vandenyno lygis padidės nuo 51 cm iki 1,4 m, tai yra, vidutiniškai apie 1 metrą. Faktas, kad vandenyno lygis paskutiniaisiais metais kyla didėjančiais tempais, nebekelia abejonių.
Kai kurie ekspertai nerimauja, kad Arktikos ledynų tirpimas, kurio visi taip bijojo, jau prasidėjo. NASA duomenimis Grenlandija kasmet netenka iki 200 kvadratinių metrų ledo – du kartus daugiau, nei prieš 10 metų. „2002 metais ekspertus šokiravo įvykis Antarktidoje. Nuo šelfo atskilo milžiniškas 3200 kvadratinių kilometrų ploto ir apie 220 metrų storio ledo luitas, pavadintas „Larsen B“, ir jis išnyko vos per 35 dienas“, - pasakoja poliarinių ledynų specialistas profesorius Lonnie Thompsonas iš Ohajo (JAV) valstijos universiteto. Pasak jo, nemalonių siurprizų dar bus.
Į klausimą, ar ledynų tirpimas bus ilgalaikis ir kaip sparčiai kils vandenyno lygis, šiuo metu negalima galutinai atsakyti, rašo „Frankfurter Rundschau“. Klimatologas H. Graßlis sako, kad dabar Arktika ir Antarktida tarsi lenktyniauja. Tai yra, Arktika netenka ledo, o tuo tarpu Antarktidoje dėl gausių kritulių, kurie iškritę čia sušąla, jo daugėja.
Apibendrindami diskusijas IPCC specialistai ir šį kartą priėjo išvadą, kad nėra pagrindo menkinti pavojaus. Ataskaita, kuri bus paskelbta gegužės mėnesį, siūlys konkrečias rekomendacijas, ką gali padaryti žmonija, kad prisitaikytų prie besikeičiančio klimato, ir kaip šias permainas dar galima pristabdyti.
