Klimato atšilimas Anduose keliais laipsniais pagal Celsijų antrojo mūsų eros tūkstantmečio pirmojoje pusėje tapo inkų civilizacijos iškilimo priežastimi.
Taip tvirtina prancūzų paleoekologas Alexas Chepstow-Lusty, rašo britų dienraštis „Times“. Pasak mokslininko, sušilęs Andų klimatas leido inkams pritaikyti žemės ūkio gamybai kalnuotus regionus, kurie buvo pradėti drėkinti tirpstančių ledynų vandeniu.
A. Chepstow-Lusty teigimu, kalnuotųjų regionų įsisavinimas ir terasinės žemdirbystės išplėtojimas leido inkams pasiekti perteklinės maisto produktų gamybos, o tai savo ruožtu suteikė galimybę atlaisvinti dalį vyrų nuo žemės ūkio darbų ir nukreipti juos į kelių ir pastatų statybą bei kariuomenę. Sumani žemės ūkio politika ir sėkmingi karo žygiai inkus pavertė didžiausios ikikolumbinės Amerikos valstybės gyventojais.
Šio mokslininko vadovaujama mokslinė ekspedicija tyrė klimato pokyčius nagrinėdama Kusko rajone esančio Markakočos kalnų ežero dugno nuosėdas. Remdamiesi geologiniais duomenimis, aptiktomis žiedadulkėmis, sėklomis ir kitais biologiniais objektais, specialistai nustatė inkų laikais vyravusį klimato tipą.
Inkų civilizacijos stiprėjimas prasidėjo XI amžiuje ir truko iki XVI amžiaus. 1530-1570 m. inkų valstybę užvaldė ispanai.
