Žmonėms, jautriems žiedadulkių poveikiui, ilgiau varvės nosys, perštės akys, nes žolės, krūmai, medžiai, klimatui šylant, žydės vis anksčiau.
Britų fenologai, stebintys gamtos įvykius kintančioje aplinkoje, jau įsitikino, kad žydėjimo sezonas prasideda anksčiau, be to, jis trunka ilgiau. Nenuostabu, kad tai neigiamai veiks dalį žmonių. "Aukštesnė temperatūra, klimato pokyčiai atneša žmonėms naujų nelaimių. Bene pirmą kartą į klimato šiltėjimą pažiūrėta medikų akimis", - sakė antradienį (02.04) Didžiosios Britanijos gamtosauginio fondo "Woodland Trust" atstovas spaudai.
"Esame visi girdėję apie šiltėjančio klimato poveikį gyvybės rūšims, bet pirmą kartą stebime, kad nuo jo kentės ir žmonės", - aiškino žmogus, atstovaujantis pagrindinei visuomeninei gamtos išsaugojimo organizacijai, kurios užsakymu Didžiojoje Britanijoje kasmet fenologinius gamtos reiškinius registruoja 18 tūkstančių savanorių.
Šie žmonės užrašo, kada pasirodė pirmieji pavasario ženklai - žolių, gėlių, medžių žydėjimas, parskrenda paukščiai, pasirodo drugeliai. Savanoriai padeda fondui kaupti duomenų bazę, kuria naudojamasi prognozuojant sezoninius pokyčius.
Anot fondo atstovo, akivaizdu, kad žiema sutrumpėjo, ruduo trunka ilgiau, pavasaris prasideda anksčiau.
Žinant, kad net ketvirtadalis Didžiosios Britanijos gyventojų yra jautrūs žiedadulkėms - jie serga šienlige. Jų organizmas ima karščiuoti nuo žiedadulkių, patenkančių į kvėpavimo takus.
Dauguma tokių žmonių yra jautrūs žolių žiedadulkėms, apie 20 procentų - alergiški beržų žiedadulkėms. Pirmą kartą ši liga buvo aprašyta 1819 metais, bet jos priežastys buvo atskleistos tik 1873 metais.
Profesorė Jean Emberlin, vadovaujanti Nacionaliniam žiedadulkių tyrimo centrui, patvirtino, kad pernai žolių žydėjimas truko ypač ilgai, nes pavasarį ir vasarą buvo drėgna ir šilta - žolės žydėjo iki rugpjūčio, nors paprastai žiedadulkių sezonas baigdavosi liepą. Be to, žiedadulkėms jautresnių žmonių vis daugėja.
“Reuters”-ELTA
