Valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose nuo tarybinių laikų išlikusi tradicija vadovams užsibūti savo kėdėje iki gyvos galvos skaičiuoja paskutines dienas. Netrukus jie viešosioms gydymo įstaigoms galės vadovauti tik penkerius metus, paskui, jeigu gerai dirbs, turės galimybę likti savo poste dar vienai tokios pat trukmės kadencijai.
Nenori būti atpirkimo ožiais
Vadovauti įstaigai negalės vyresni kaip 65 metų asmenys.
Tai numatančias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas inicijavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Panevėžio ligoninei daugiau kaip tris dešimtmečius vadovaujantis 72 metų Česlovas Gutauskas ramiai vertina, kad netrukus jam gali tekti vyriausiojo gydytojo kabinetą užleisti kitam.
„Rotacija manęs jau nepalies, o jos pliusų ar minusų, kol nepriimti įstatymai, nenorėčiau vertinti“, – kaip visada apdairiai santūrus didžiausios apskrities gydymo įstaigos vadovas nesileido į pastaruoju metu užvirusias diskusijas apie tvarkos pasikeitimus.
Panevėžio poliklinikos, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovams naujovės kelia prieštaringų minčių ir daug klausimų.
Jie linkę ginčytis su prezidentės viešai išsakyta nuomone, kad sveikatos priežiūros reforma stringa dėl per ilgai savo kėdėse užsisėdėjusių gydymo įstaigų vadovų, kad tokios įstaigos nesuinteresuotos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.
„Neteisinga dėl sveikatos priežiūros negerovių kaltinti ilgamečius gydymo įstaigų vadovus, paversti juos savotiškais atpirkimo ožiais. Mums ačiū turėtų pasakyti, kad sunkiausiu metu ištraukėme įstaigas iš gresiančio bankroto, neleidome joms išnykti“, – sakė 12 metų Panevėžio poliklinikai vadovaujanti Irena Čeilitkienė.
Pasigenda išeitinių kompensacijų
Miesto poliklinikos direktorė pritaria, kad reikia įvesti vadovų amžiaus cenzą. Pasak I.Čeilitkienės, kartais vyresnis kaip 65 metų vadovas būna energingesnis ir veiklesnis už savo jaunesnius kolegas, bet dažniausiai garbus amžius nėra privalumas.
Penkerių metų kadencija, jos nuomone, yra per trumpa, kad vadovas galėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ypač jeigu ateina dirbti į rimtų problemų turinčią gydymo įstaigą.
Be to, tokiam trumpam laikui atėjusio dirbti vadovo motyvacija gali būti mažesnė.
Jos nuomone, gerai, kad suteikta galimybė vadovui savo kadencija pratęsti dar 5 metams. Tačiau kol kas nėra visiškai aišku, ar jis tas dvi kadencijas galės vadovauti tai pačiai įstaigai, ar turimos galvoje apskritai dvi vadovavimo kadencijos skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose.
I.Čeilitkienei kyla daug klausimų, kur, pavyzdžiui, turės dėtis gydytojo išsilavinimą turintis vadovas po 10 metų vadovavimo įstaigai. Jeigu jis tuo pat metu nedirbo gydytoju, bus praradęs licenciją. Kad ją gautų, turės vėl mokytis tiek laiko, kiek nedirbo pagal savo specialybę.
O kaip bus su tuo gydytoju, kuris tapo vadovu, bet jam jau netrukus sueis 65 metai?
I.Čeilitkienės manymu, neteisinga, kad pasibaigus kadencijai savo postus paliekantiems vadovams nenumatytos kompensacijos.
„Seimo nariai pasibaigus kadencijai išeitines kompensacijas kažkodėl išsimoka“, – kalbėjo ji.
Panevėžio poliklinikos vadovė turi susidariusi gana kritišką nuomonę apie pastaruoju metu organizuojamus konkursus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms eiti.
Pasak jos, jeigu tie konkursai ir toliau bus neskaidrūs, gydymo įstaigos gerų vadovų neturės.
Beje, I.Čeilitkienei po penkerių vadovavimo poliklinikai metų tam, kad liktų vadovo poste, teko dalyvauti konkurse.
Kadencija – ne rodiklis
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė, gydytojos išsilavinimą turinti rajono Tarybos narė Violeta Grigienė dabartines pareigas gavo beveik prieš ketverius metus laimėjusi konkursą.
Ji sako rotacijoje įžvelgianti ir teigiamų, ir neigiamų dalykų.
Inga SMALSKIENĖ
