Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, į Pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje išlydėta be didesnių vilčių, į ketvirtfinalį užkopė be pralaimėjimų. Džiaugdamiesi dėl šių pergalių ir laukdami dar didesnių staigmenų, šįkart kalbame apie tai, nuo ko, regis, jau neatsiejama jokia sporto šaka, tuo labiau krepšinis, – pinigus. Mat kol vienus vienija pergalių troškimas, kitus gi – siekis paimti tuos pinigus, kurie žingsniuoja koja kojon su pergalėmis ir sirgalių vienybe. Kalbame apie įvairaus masto ir įvairia veikla užsiimančius verslininkus, kuriems panašūs čempionatai ir jų metu ore sklandanti euforija reiškia ne ką kita, kaip papildomas galimybes neblogai užsidirbti. Pažvelkime, kokių sumų negailime palaikydami mėgstamas komandas ar nacionalines rinktines.
Už pergales ir... už apyvartas!
Kalbėsime daugiausiai apie krepšinį, mat šių metų balandį visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, krepšinis yra ir, labai tikėtina, dar ilgai bus populiariausia sporto šaka Lietuvoje, smarkiai atsiplėšusi nuo visų likusių. Krepšiniu domisi 53,4 proc. šalies 18-75 m. gyventojų (antroje vietoje atsidūrusiu futbolu – 8,6 proc.). Nereikia nė sakyti, kad tokios sirgalių armijos perkamoji galia itin didelė. Kad ją geriau įsivaizduotume ir galėtume bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek kainuoja būti sirgaliumi, geriausia nagrinėti sirgalių įpročius ir jau minėtų verslininkų pasiūlymus.
Galima spėti, kad su kiekviena lietuvių pergale pasaulio čempionate verslininkų gretos vis labiau skyla į dvi dalis. Vieniems, daugiausia barų savininkams ir gėrimų bei atributikos gamintojams ir pardavėjams, drąsūs Lietuvos krepšininkų žingsniai ir gražus žaidimas reiškia ne ką kita, kaip smarkiai išaugančius lankytojų srautus ir didėjančias prekybos apimtis. Kitiems – tiems, kurie už didžiausias pergales yra ką nors pažadėję – kylantį nerimą dėl to, kas bus, jei savo pažadus prireiks ištesėti. Tiesa, beveik nėra abejonių, kad pralaimėjusių čia nebus. Bent jau tarp pardavėjų. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas prieš prasidedant kovoms Turkijoje internetu apklausė 270 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Nepretenduojame į reprezentatyvią apklausą, tačiau kai kurias tendencijas įžvelgti galima. Pavyzdžiui, net 79 proc. atsakiusiųjų teigia, kad daugiau išlaidų pareikalauja varžybų stebėjimas tuomet, kai palaikoma komanda laimi. Dabar vykstančiame pasaulio čempionate visų Lietuvos sirgalių vienytoja nacionalinė krepšinio rinktinė dovanoja tik pergales. Tad kiek ir kam išleidžiame?
Svarbios varžybos daugiau ir kainuoja
Visiškai nieko per varžybas neišleidžiantys sako tik 13 proc. Instituto apklausoje dalyvavusių žmonių. Bilietai į varžybas daugiausiai atsieina beveik 8 proc. žiūrinčių varžybas, tuo tarpu net 77 proc. daugiausia išleidžia užkandžiams ir gėrimams, mokėti tenka ir už atributiką.
Tos išlaidos nėra ypatingai didelės – keturi penktadaliai krepšinio žiūrovų apsiriboja suma iki 30 Lt, tenkančia vienam šeimos nariui per vienas varžybas, o daugiau nei 50 Lt per vienerias varžybas išleidžia 3 proc. apklaustųjų. Tačiau jei paskaičiuosime, kad čempionate kovojanti komanda sužaidžia vidutiniškai dešimt varžybų, galime daryti išvadą, kad paprasto sirgaliaus šeimos biudžetą tai sumažina bent keliais šimtais litų. Ir tai tik tuo atveju, jei varžybas jis žiūri, pavadinkime, įprastiniu ritmu – namie arba saikingai pasivaišindamas bare.
Barų savininkai, o ir patys krepšinio mėgėjai neslepia – kuo svarbesnes varžybas žaidžia palaikoma komanda, tuo labiau didėja per jas išleidžiamos sumos. Juk, pavyzdžiui, finalo varžybas kur kas įdomiau stebėti didelėje ir triukšmingoje kompanijoje, su kuria kartu galima ir linksmai atšvęsti pergalę ar nuplauti pralaimėjimo kartėlį. Taigi, ir palengvinti piniginę. Alaus gamintojai jau šio čempionato metu suspėjo pasidžiaugti smarkiai išaugusiais pardavimais, o tikri sirgaliai nepamiršo iššukuoti atributika prekiaujančių parduotuvių ir apsirūpinti mažiausiai 25-35 litus kainuojančiomis kepuraitėmis ar šalikais, nuo 30 iki 100 litų atsieinančiais marškinėliais, keliasdešimčia litų įkainotais perukais, kiek pigesnėmis vėliavėlėmis ir kita sirgaliui būtina atributika.
Kam mokėti daugiau, jei galima mokėti mažiau?
Vis dėlto akyliausi iškart pastebėjo – tai, kas labiausiai siūloma (tiek apie atributiką, tiek apie specialius meniu baruose kalbant), nebūtinai yra pigiausia ir geriausia. Juk įsilinksminęs sirgalius gali ir nepastebėti, kad viename bare alų geria už 7 ar 8 litus, nors kitame mokėtų labiau įprastus šešis. Dar labiau būtinybe aktyviai domėtis ir kruopščiai skaičiuoti įsitikino tie, kurie nusprendė Pasaulio vyrų krepšinio čempionato varžybų stebėjimą suderinti su atostogomis ir išvyko į Turkiją.
Keliauti paskui krepšininkus siūlė ne viena kelionių agentūra, tačiau visų jų siūlomų kelionės paketų kainos iš esmės nesiskyrė. Išnagrinėję internete skelbtus pasiūlymus, priėjome prie išvados, kad stebėti varžybas grupėse vienam kelionių agentūrų pasiūlymu susigundžiusiam suaugusiam asmeniui atsiėjo vidutiniškai 3-3,5 tūkst. Lt (įskaičiuojant skrydį, pervežimus, bilietus į varžybas). Įdomu tai, kad prieš čempionatą daugelis kelionių agentūrų tik tokią galimybę ir tesiūlė – matyt, nesitikėjo, kad Lietuvos komanda pateks į aštunfinalį, ką bekalbėti apie ketvirtfinalį.
Papildomas laikas iki čempionato pabaigos tokiam sirgaliui būtų atsiėjęs dar bent tiek pat. Taigi iš viso – daugiau nei 6 tūkst. Lt. Ir tai – tik su pusryčiais, be pagrindinio maitinimo, gėrimų ir kelionių laisvu laiku. Tokių laisvų dienų buvo nemažai, tad daugelis sirgalių ne tik gulinėjo paplūdimiuose, bet ir keliavo po Turkiją ar lankėsi kaip tik tuomet koncertavusios grupės U2 koncerte. Nereikia nė sakyti, kad kelionės išlaidas tai gerokai padidino.
Taip pat, matyt, nereikia ir sakyti, kad tikrieji sirgaliai, kuriems komandos palaikymas čempionate – ne šiaip sau malonumas, bet jau ir principo reikalas, išleido kur kas mažiau. Vien dėl to, kad kelionę organizavo patys ir keliavo didele grupe. Su būgnais ir didžiausiomis vėliavomis vykusiems sirgaliams kelionė, įskaičiuojant skrydžius, viešbučius bei bilietus į grupės bei svarbiausias čempionato varžybas nuo pradžios iki pabaigos iš viso atsiėjo 3-4 tūkst. Lt.
Kaip parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei 3 tūkst. Lt kelionei į tarptautinį čempionatą, kuriame žaidžia nacionalinė krepšinio komanda, galėtų skirti tik 6 proc. apklaustųjų.
Vietoj pabaigos, arba nuo kada krepšininkai dovanoja televizorius
Taigi, išvada peršasi viena: kad ir kaip krepšinis patiktų, kad ir koks ypatingas sirgalius bebūtumėte, nepamirškite skaičiuoti.
Sportas ir tai, kas su juo susiję, laikomas vienu pelningiausių verslų, tad kad ir kokie viliojantys atrodytų specialūs meniu baruose, krepšinio indėliai bankuose ar galimybė susigrąžinti pinigus už akcijos metu įsigytą televizorių, pirmiausia išnagrinėkite sąlygas ir paskaičiuokite. Labai dažnai šalia iš pirmo žvilgsnio puikių pasiūlymų egzistuoja ir ne tokių puikių žvaigždute pažymėtų „bet“. Kad ir kaip stengtųsi rinktinės lyderiai krepšinio aikštelėje, televizoriaus jų pergalės į jūsų namus nemokamai neatneš. Mat buitinės technikos prekybos tinklų už pergalę žadamais grąžinti pinigais greičiausiai tegalėsite apmokėti dalį kitos įsigyjamos prekės vertės. Puiki pardavimų skatinimo priemonė, ar ne? Žinoma, tik tuomet, jei visas sąlygas žinai iš anksto.
Tad nors krepšinis ir pergalės išties vienija, nepamirškime, kad ir čia yra norinčių užsidirbti. Tai tikrai nėra blogai, bet tai reikalauja nepasiduoti džiaugsmo dėl iškovotų pergalių keliamai euforijai, nemanyti, kad vienoje rankoje laikoma vėliava reiškia, jog kitoje būtinai turi būti alaus bokalas ir nepamiršti, kad čempionatai trunka dvi savaites, o kažkaip išgyventi reikės ir po jų.
