Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti, ar Seimo priimti teisės aktai, kuriais buvo sumažintos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas papildomai pensijai kaupti, neprieštarauja Pagrindiniam Lietuvos Respublikos įstatymui.
Šį sprendimą teismas priėmė pradėjęs pirmąją bylą, kurioje pensijų fonde lėšas senatvei kaupianti J. Dirginčienė reikalauja, kad teismas įpareigotų „Sodrą“ pervesti 5,5 proc. jos draudžiamųjų pajamų, o ne 3 proc., kaip tai buvo padaryta 2009 metų birželio mėnesį.
Manoma, kad tokių bylų Lietuvoje jau yra keliolika. Dar tiek pat asmenų yra nusiuntę reikalavimus į „Sodrą“, tačiau vėliau taip pat ketina kreiptis į teismą. Ekspertai skaičiuoja, kad dėl šio įmokų sumažinimo nuo 5,5 iki 3 pirmąjį šių metų pusmetį ir iki 2 proc. iki kitų metų pabaigos, kiekvienas būsimais pensininkas negaus vidutiniškai 1800 litų, o bendras nuostolis dėl neuždirbtų pajamų iš investicijų gali siekti 5,7 mlrd. litų.
„Seimo sprendimu maždaug milijonas dirbančiųjų 2009-2010 m. m. neteks žymios dalies pajamų, kurios skirtos senatvės pensijai. Esame įsitikinę, kad buvo pažeisti ne tik būsimųjų pensininkų teisėti lūkesčiai, bet ir šalies Konstitucija, todėl teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra labai logiškas sprendimas“, – sakė nukentėjusiajai atstovaujantis advokatas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Mindaugas Gedeikis.
Artimiausias kito asmens, kaupiančio pensiją pensijų fonde, skundas bus nagrinėjamas spalio 7 dieną, trečiadienį, taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Šiuo metu Lietuvoje papildomą pensijos dalį kaupia beveik milijonas dirbančiųjų. Spaudoje skelbiama, kad būsimieji pensininkai per pirmuosius keletą metų jau yra sukaupę daugiau kaip 3 mlrd. litų. Po pernai kilusios ekonominės krizės šiemet fondai tik iš investicijų jau uždirbo 289 mln. litų.
