Brangiausiomis pasaulyje pripažintos rankinės „Hermès Birkin“ – jų kainos svyruoja nuo 9 iki net kelių šimtų tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, iš kokios odos rankinė pagaminta ir kokia jos spalva.
Štai, tarkime, „Hermès“ rankinė, pasiūta iš aligatoriaus odos, kainuoja virš pusantro šimto tūkstančio.
O ir nusipirkti jų ne taip paprasta, kartais eilėse tenka laukti net kelerius metus. Šias rankines pamėgo garsioji Viktorija Beckham. Viename savo interviu žvaigždė sakė, kad jos „Hermès“ rankinių kolekcija verta maždaug 2 mln. dolerių.
Tačiau, panašu, kad kaip Viktorija Beckham nori būti daugelis, net ir tie kas neturi pinigų. Internete esama daugybės skelbimų su „Hermès Birkin“ klastotėmis vos už keliasdešimt ar kelis šimtus eurų.
Ką apie tai mano pakalbinti gyventojai?
„Nieko blogo nematau tame, kai kurie žmonės negali brangių nusipirkti, tai perka pigesnius.“
„Gal, kad geriau atrodytų, geresnis stailas būtų, padielka būna, bet vis tiek.
„Yra tekę pirkti netikrą, šiaip pasigailėjau. Pirkau rankinuką ir jis buvo prastos kokybės.“
„Man atrodo, kad neverta, geriau odinę, bet be firminio ženklo.“
„Manau, kad jei žmonėms gražu, jei tam žmogui patinka, tegul ir nešioja.“
„Ką jau ten pakelsi tą statusą, jei jau tau tokia ambicija, neatrodo man labai protingai, užsispirti turėti tik tokį..“
O štai Muitinės departamento atstovė rodo konfiskuotas prekes. Štai suklastota „Louis Vuitton“ rankinė internete kainuoja pustrečio tūkstančio eurų.
Čia sandėlyje gausu ir kitų padirbinių – „Chanel“ akinių nuo saulės, „Gucci“ batų ir rankinių.
Pasak Muitinės departamento atstovės, per pirmąjį šių metų pusmetį muitinė sulaikė apie pusę tūkstančio padirbtų mados prekių.
„Paprastai tai yra labai aiškūs prekės ženklai – jeigu kalbam apie batus – tai sportiniai batai pačių žinomiausių prekių ženklų. Arba patys brangiausi jau batų ir drabužių, ir pačių brangiausių. Imam ir atsitiktine tvarka. Sulaikoma prekė patikrinimui, išrašomas protokolas, tada siunčiama į teritorinė muitinę, ir siunčiama užklausa intelektinių teisių turėtojui, ir jo atstovui“, – komentuoja muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.
Vėliau, kai mados namai patvirtina, kad sulaikyta prekė suklastota, ji yra sunaikinama.
Dizaineris Robert Kalinkin sako, kad žmonės, kurie įsigyja klastotes, užuot pirkdami paprastą, bet kokybišką daiktą be garsaus logotipo, taip kitų akyse bando pakelti savo socialinį statusą.
„Juokingiausia, troleibuse matyti merginą su LV ar „Chanel“ rankinuku. „Chanel“ normalus kainuoja nuo 2,5 tūkst., bet tu važiuoji su talonėliu už 70. Atsipeikėkit, jūs apgaudinėjat save ir kitus. Jeigu negali sau leisti, nepirk, pirk kažką kito, yra pilna gražių daiktų, neverta iš savęs pūsti burbulo“, – sako mados dizaineris Robert Kalinkin.
Kad pirkdami netikrus daiktus žmonės bando apsimesti tuo, kuo nėra, sako gyvensenos kultūros leidinių autorius Eugenijus Skerstonas.
„Perka tie, kas neišmano, neišsilavinę, trokšta būti tie, kuo nėra. Kuriamas nesamas įvaizdis, žmogus nori matyti save prabangesnėj šviesoj. Niekas negali uždrausti žmogui norėti“, – tvirtina E. Skerstonas.
Profesorius taip pat pažymi, kad tiek patys klastočių gamintojai, tiek tie, kas perka netikrus daiktus, kenkia mados namų įvaizdžiui ir prekiniam ženklams, kurie savo žinomumą uždirbo gamindami autentiškus ir kokybiškus daiktus.
„Tai nežinomumo sklaida, didelis nuotolis kūrėjams. Ypač jei kalbam apie žemą kokybę, nes prabangos sektoriaus gaminių kokybė yra labai aukšta“, – tikina E. Skerstonas.
„Tai garbės neprideda, pačiam prekės ženklui taip pat, kuris prekiauja padirbiniais, todėl, kad jie vaikosi greitų pinigų, dėl to kad padirbti daug paprasčiau nei išvystyti“, – kalba R. Kalinkin.
Lietuvą prieš 10 metų sudrebino skandalas, kai paaiškėjo, kad verslininkas Marius Gelažnikas savo parduotuvėje, pavadintoje Roberto Cavalli Class VIP, prekiavo garsių prekių ženklų klastotėmis. Kiekvienam prekių ženklui jis turėjo atlyginti turtinę žalą, ir netrukus parduotuvė buvo uždaryta.
Už prekybą klastotėmis gresia baudos nuo poros šimtų iki beveik 1000 eurų. Kai kuriais atvejais svetimo prekių ženklo naudojimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę.
