1 mitas: vėžys yra tik sveikatos problema.
Tiesa: vėžys nėra vien tik sveikatos problema. Tai taip pat ir socialinė, ekonominė, šalių išsivystymo ir žmogaus teisių apsaugos problema.
Įrodymai: maždaug 45 proc. vėžio atvejų ir 55 proc. mirčių nuo vėžio įvyksta mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose;
vėžys yra tiek skurdo priežastis, tiek pasekmė. Ši liga neigiamai veikia šeimos galimybę užsidirbti, be to, aukšti gydymo įkainiai dar labiau stumia žmones į skurdą. Tuo pat metu skurdas ir menkas išsilavinimo bei sveikatos apsaugos prieinamumas padidina žmogaus riziką susirgti vėžiu ir mirti nuo šios ligos.
Be to, visų valdžios sričių įtraukimas (ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos) yra būtinas efektyviai vėžio prevencijai ir kontrolei, o investuoti į vėžio prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką yra pigiau nei kovoti su pasekmėmis.
2 mitas: vėžiu daugiausia serga žmonės iš turtingų, senų ir išsivysčiusių šalių.
Tiesa: vėžys yra pasaulinė epidemija. Jis paveikia visas amžiaus ir socialines ir ekonomines grupes, taip pat ir besivystančias šalis.
Įrodymai: šiuo metu vėžys sukelia daugiau mirčių visame pasaulyje nei ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija kartu sudėjus. Iš 7,6 milijonų mirčių nuo vėžio visame pasaulyje daugiau kaip pusė įvyksta mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose;
gimdos kaklelio vėžys yra tik viena iš vėžio rūšių sukeliančių neproporcingai didelę naštą besivystančioms šalims. Daugiau kaip 85 proc. iš 275 tūkst. moterų, mirštančių nuo šio vėžio per metus, yra iš besivystančių šalių;
egzistuoja didelė nelygybė, susijusi su nuskausminamųjų vaistų prieinamumu. 2009 m. daugiau kaip 90 proc. viso opioidinių analgetikų kiekio buvo suvartota Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Europos šalyse, o mažiau kaip 10 proc. viso kiekio buvo suvartota likusios 80 proc. pasaulio populiacijos;
maždaug 50 proc. vėžio atvejų besivystančiose šalyse tenka žmonėms jaunesniems nei 65 metų amžiaus. Tai daro žalą tiek šeimoms, tiek populiacijoms ir turi ilgalaikį poveikį ekonomikos vystymuisi;
vėžiu taip pat serga ir jauni žmonės. 5–14 metų vaikų vėžys yra viena iš pagrindinių jų mirties priežasčių. Tai paveikia ir tėvus bei globėjus, nes reikalauja išlaidų gydymui ir stumia juos į skurdą.
Nors vėžys sukrečia visus, bet ypač jis veikia skurdžius ir socialiai pažeidžiamus žmones. Jie dažnai negauna brangių vaistų ar procedūrų, nes už tai pacientas dažnai turi mokėti iš savo kišenės.
3 mitas: vėžys yra mirties nuosprendis.
Tiesa: dauguma vėžio rūšių, kurios ankščiau buvo laikomos mirties nuosprendžiu, dabar gali būti išgydomos.
Įrodymai: išskyrus kelias išimtis, ankstyvųjų stadijų vėžys yra mažiau mirtinas ir lengviau gydomas nei vėlesnių;
vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose šiandien gyvena 12 milijonų vėžiu sergančių žmonių;
šalyse, turinčiose daugiau kaip dešimt metų patirties organizuojant krūties vėžio atrankinės patikros programas, pastebimas reikšmingas mirtingumo nuo krūties vėžio sumažėjimas;
gimdos kaklelio vėžio skaičiai šalyse sumažėjo, kai buvo įvestas visuotinis PAP testavimas, ir iki šiol mažėja. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mirtingumas nuo šios ligos nuo 1990 m. iki 2010 m. sumažėjo perpus.
Deja, tačiau visapusiškos vėžio gydymo paslaugos taip pat ir geresni vaistai yra žymiai prieinamesni turtingose šalyse arba turtingiems žmonėms.
4 mitas: vėžys yra likimas.
Tiesa: dėl teisingų strategijų gali būti išvengta trečdalio susirgimų dažniausiai pasitaikančiomis vėžių rūšimis.
Įrodymai: visuotinės, regioninės ir nacionalinės politikos kryptys bei strategijos, skatinančios sveiką gyvenimo būdą, gali gerokai sumažinti vėžio atvejų, kuriuos sukelia tokie rizikos faktoriai kaip alkoholis, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, skaičių. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio palaikymas gali užkirsti kelią maždaug trečdaliui susirgimų dažniausiai pasitaikančiomis vėžio rūšimis;
tabako vartojimas yra susijęs su 71 proc. mirčių nuo plaučių vėžio ir yra ne mažiau kaip 22 proc. mirčių nuo visų vėžio rūšių priežastis. Padėtis kol kas yra kritinė;
apskaičiuota, kad lėtinės infekcijos sukelia maždaug 16 proc. visų vėžio atvejų pasaulyje. Kai kurios iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių, pavyzdžiui, kepenų, gimdos kaklelio ir skrandžio, yra susijusios su hepatito B viruso, žmogaus papilomos viruso ir bakterijos Helicobacter pylori sukeltomis infekcijomis. Nuo šių infekcijų galėtų apsaugoti skiepai;
vėžį lemiantys aplinkos veiksniai, tokie kaip patalpų oro tarša, radiacija ir ultravioletinė spinduliuotė, taip pat yra išvengiamos vėžio priežastys.
Be to, politikai, medikai ir kiti žmonės turi suprasti, kad daugumos vėžio atvejų gali būti išvengta pakeitus gyvenimo būdą ir kad dažnai vėžys gali būti išgydomas, nes efektyvus gydymas yra įmanomas. Deja, egzistuoja gydymo išteklių ir prieinamumo skirtumai tarp besivystančių ir išsivysčiusių pasaulio šalių.
Prevencinės programos
Patikima priemonė diagnozuoti kuo daugiau ligų ikinavikinėje stadijoje – specialiai organizuojamos sveikatos tikrinimo programos. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis nemokamomis vėžio prevencinėmis programomis:
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali nemokamai pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Ji skirta 50–75 metų asmenims, kuriems kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą atlikti kolonoskopiją. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.
Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Parengė Milda ANDRIŪNAITĖ
