G. Greenas iš Paislio prieš mirtį jautė nugaros skausmus. Iš pradžių jis manė, kad jam tiesiog reikia naujos lovos, tačiau vėliau pradėjo vemti ir tai privertė sunerimti.
Šiuos simptomus jis slėpė nuo tėvų, tačiau sausio 19 d. jo mama Paula, sužinojusi, kad jis pradėjo kosėti krauju, nedelsdama nuvežė jį į Karališkąją Aleksandros ligoninę, rašo mirror.co.uk.
Gydytojai nustatė, kad jis serga sunkia anemijos forma, todėl jam buvo atlikta inksto drenavimo operacija. Operacijos metu jis nustojo kvėpuoti, todėl gydytojai buvo priversti sukelti dirbtinę komą, tikėdamiesi išsaugoti jo gyvybę.
Jis pabudo iš komos, bet gydytojai šeimai pranešė, kad jis serga nepagydoma vėžio forma, kuri sparčiai plinta po visą kūną. Sausio 30 d. jis buvo perkeltas į Švento Vincento hospisą paliatyviajai slaugai.
Gedinti šeima įspėja nenumoti ranka į simptomus
Praėjus kelioms valandoms po jo perkėlimo jis mirė nuo vėžio. Gedinti šeima dabar ragina kitus jaunus žmones neignoruoti jaučiamų simptomų.
„Kai mano teta Paula sužinojo, kad Geraldas slėpė, kad jis kosėja krauju, ji nedelsdama nuvežė jį į ligoninę. Akivaizdu, kad jis buvo išsigandęs, jei tai slėpė, todėl raginame visus, kuriems pasireiškia tokie simptomai kaip jam, nedelsiant pasitikrinti, kol dar nevėlu.
Geraldui gydytojai niekuo negalėjo padėti, vėžys buvo išplitęs visur. Jis buvo išplitęs į kaulus į kraują. Visa mūsų šeima buvo su juo, kai jis mirė. Jis mums pasakė, kad mus myli ir atsisveikino. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai. Jis mirė po kelių valandų“, – „Record“ pasakojo Geraldo pusseserė Ailley Colquhoun.
Ailley pridūrė: „Tai įvyko taip greitai, kad net sunku suvokti, jog jis iš tikrųjų išėjo. Mes visi esame sukrėsti.“
Šeimai susitaikius su Geraldo, kuris slaugė insulto ištiktą savo tėvą Gerry, netektimi, pradėti rinkti pinigai jo laidotuvėms.
„Geraldas buvo jauniausias šeimoje ir vienintelis Paulos ir Gerry sūnus. Jis buvo linksmas, aktyvus vaikinas. Jis mylėjo savo šunis ir „St Mirren“ futbolo klubą. Jis visada juokėsi ir buvo lengvai bendraujantis.
Jis niekada nežiūrėjo į gyvenimą pernelyg rimtai. Visi visada sako, kad jis buvo mandagus ir malonus. Daugybė žmonių, pagerbdami jo atminimą, sakė, kad jis buvo puikus futbolininkas.
Jis žaidė visus metus, kol lankė mokyklą, bet pastaraisiais metais, kai teko slaugyti tėtį, to atsisakė. Jam visas gyvenimas dar buvo prieš akis, tačiau jis iki pat paskutinės akimirkos nežinojo, kad serga. Tai tiesiog neįtikėtinai liūdna“, – sakė mirusio 21-erių vaikino pusseserė.
