Vis dėlto daug kas vis dar nežino, kaip pasireiškia šis sutrikimas, o ir mitų, apipynusių šį sindromą, netrūksta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Vėlavičienė papasakojo, kaip šis sindromas pasireiškia ir kaip jį atpažinti.
Aspergerio sindromas, pasak specialistės, yra autizmo spektrui priklausantis raidos sutrikimas. Sindromo, nors ir yra toks mitas, nesukelia netinkamas auklėjimas ar stresas.
„Tyrimais įrodyta, kad šis sindromas atsiranda dėl tam tikrų smegenų struktūrų disfunkcijos. Šiam sindromui svarbūs genetiniai, aplinkos veiksniai, tokie kaip gimdymo patologija, komplikuotas neštumas, infekcijos neštumo metu, motinos diabetas ir kt. Šis sindromas gali būti paveldimas.“
Kaip pasireiškia Aspergerio sindromas?
Pirmiausia, pastebi gydytoja, šį sindromą turinčių vaikų emocinė branda atsilieka nuo jų bendraamžių – jiems sunku apibūdinti emocijas, o kai kada perteiktos emocijos gali neatitikti esamos situacijos, pavyzdžiui, nukritus kitam vaikui jis gali juoktis. Sudėtingiau šiems vaikams ir atpažinti kitų žmonių jausmus, suprasti veido išraiškas.
Aspergerio sindromą turintys žmonės pasižymi atvirumu ir sąžiningumu, tačiau dėl to, sako gydytoja, vaikai neteisingai gali pasirodyti nemandagūs. „Tokie vaikai yra ypač sąžiningi, nemokantys meluoti, todėl neatsižvelgdami į socialinį kontekstą ir pašnekovo statusą, pvz. mokytojas, garbaus amžiaus žmogus, nepažįstamas, sako ką galvoja, turi silpnus konfliktų sprendimo gebėjimus“, – pasakoja D. Vėlavičienė.
Jiems taip pat sunkiau suprasti ironiją, sarkazmą, užuominas ar paslėptas mintis, nes tekstą jie linkę suprasti pažodžiui, o ir humoro stilių dažnai turi savitą.
„Jie neerzina tyčia ir nėra kvaili, bet nelabai supranta paslėptų, numatomų ar daugiareikšmių prasmių, metaforų, pvz. „suimk save į rankas“, arba tokių netikslių atsakymų kaip „maždaug“, „galbūt“, „kartais“, „vėliau“, – sako specialistė.
Turintiems šį sutrikimą neretai sunku palaikyti paprastą pokalbį ar tiesiog paplepėti, tačiau jis, sako gydytoja, gali ilgai kalbėti jį dominančia tema. Taip pat neretai vaikai turi per didelį ar per mažą jautrumą tam tikriems jutimams.
„Tai gali būti jautrumas garsams, prisilietimams, tam tikroms audinio tekstūroms, apšvietimui ar spalvoms, kvapams, maistui. Taip pat gali būti sutrikęs skausmo suvokimas nuo per mažo iki per didelio jautrumo skausmui.“
Daugumai, turinčių šį sindromą, sako ji, pasireiškia ir motorikos sutrikimai bei koordinacijos sutrikimai – jų eisena gali atrodyti nerangi, jiems sunku lipti laiptais, pagauti ar mesti kamuolį, rašyti, kirpti.
Kaip atpažinti, ar vaikas turi Aspergerio sindromą?
Neįprastą raidą ir savitą bendravimą, sako D. Vėlavičienė, pastebėti galima jau nuo mažens, tačiau sutrikimas labiau pastebimas pradėjus lankyti mokyklą.
„Neretai žymesni socialinio bendravimo sunkumai išryškėja vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kai reikia įsilieti į kolektyvą, atlikti komandines užduotis, gana ilgą laiką praleisti triukšmingoje aplinkoje, suprasti socialines taisykles ir jų laikytis.Mokytojai pastebi neįprastą tokių vaikų mokymosi stilių, pastabumą detalėms, selektyvų domėjimąsi viena ar keliomis sritimis, sunkumus per kūno kultūros pamokas (kamuolio gaudymas, bėgimas).
Aspergerio sindromo požymiai dažnai išryškėja paauglystėje, didėjant socialinių įgūdžių bei socialinio lankstumo poreikiui, kai reikia „nuskaityti“ užuominas, užslėptas potekstes, kai socialiniai ir akademiniai lūkesčiai tampa vis sudėtingesni“, – pasakoja psichiatrė.
Gydytoja sako, kad Aspergerio sindromas neretai diagnozuojamas jau suaugus. Tokia vėlyva diagnozė, sako D. Vėlavičienė, nulemta to, kad asmenys, turintys šį sindromą, o ypač moterys, sugeba kompensuoti socialinius sunkumus.
Vis dėlto šį sutrikimą turintys vaikai dažnai lieka nesuprasti, todėl neretai patiria nesėkmes, o kartais ir tampa patyčių objektu.
Aspergerio sindromą supantys mitai
Neretai girdima, kad Aspergerio sindromą turintys asmenys prilyginami genijams, tačiau tai, sako gydytoja, nebūtinai mitas. Didžiosios dalies Aspergerio sindromą turinčių žmonių intelektas vidutinis arba aukštesnis už vidutinį, tačiau jie pasižymi neįprastais pažintiniais gebėjimais. Vis dėlto taip yra ne visada.
„Kai kurie Aspergerio sindromą turintys vaikai pradeda lankyti mokyklą turėdami geresnius mokymosi gebėjimus negu jų bendraamžiai. Bet dalis vaikų turi specifinių mokymosi problemų, jų akademiniai įgūdžiai atsilieka“, – pastebi psichiatrė.
Taip pat, priduria D. Vėlavičienė, dauguma asmenų, turinčių Aspergerio sindromą, pasižymi ypatingu gebėjimu ir žiniomis konkrečioje, siauroje srityje.
„Ypatingi interesai neretai užima didžiąją laisvalaikio dalį, yra pagrindinė domėjimosi ir pokalbių tema. Kai kurie asmenys yra gabūs užsienio kalboms. Išskirtini tokie ypatumai, kaip pastabumas detalėms, smulkmeniškumas, geros faktinės žinios, loginio samprotavimo gebėjimai, punktualumas, sąžiningumas, kūrybiškumas.“
Vis dėlto išankstinis nusistatymas ir stereotipai gali kliudyti žmonių, turinčių šį sutrikimą, integraciją. Gydytoja sako, kad nereikėtų specialiai elgtis ar vertinti šiuos žmones kaip turinčius trūkumų.
„Tam tikrų ypatumų (ypač socialinio bendravimo, emocinio atsako), kurie būdingi Aspergerio sindromui, žinojimas padidina mūsų supratingumą ir leidžia išvengti tokių žmonių elgesio kritikavimo, smerkimo ir atstūmimo.“
