Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena iš labiausiai paplitusių ginekologinių ligų, kuri kamuoja jauno amžiaus moteris.
Prieš keturiolika metų šią diagnozę išgirdusi vilnietė Gabrielė Vilkauskienė (28) pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo paprasčiausių simptomų, kurie neretai jaučiami paauglystėje, kuomet prasidėjusios menstruacijos kurį laiką būna nereguliarios.
„Būnant keturiolikos, man du mėnesius nebuvo mėnesių, vis maudė dešinę pusę, o tiksliau, dešinę kiaušidę. Kiti simptomai, kurių tuo metu nesusiejau ir nekėlė įtarimo buvo aknė, tamsesni plaukeliai ant veido, virš lūpos, smakre ir šiek tiek ant žandų. Na, ir apskritai, turėjau didesnį kūno plaukuotumą. Taip pat visada buvau putlesnė ir labai lengvai priaugdavau svorio“, – vardina simptomus, kurie būdingi policistinių kiaušidžių sindromui Gabrielė.
Mergina tikina, kad tuo metu apsilankiusi pas ginekologę ir sužinojusi diagnozę nenusiminė, reagavo ganėtinai ramiai, nors iš pradžių gydytoja itin smulkiai nesupažindino, kokia tai liga ir kokios jos pasekmės:
„Vėliau ėmiau gilintis pati, tačiau ir tuomet neišsigandau. Labiausiai akcentuojama buvo tai, kad esant šiam sindromui yra sunkiau sulaukti vaikų, tačiau, visgi, tai nėra neįmanoma, o ir tuo metu man tai nebuvo labai aktualu, todėl pernelyg giliai į širdį neėmiau.
Internete taip pat radau ir lydinčius policistinių kiaušidžių sindromo simptomus, iš kurių daugumą turėjau ir pati. Tuomet viskas pasidarė aišku, kodėl su manimi vyko tam tikri dalykai, kurie nebuvo susiję su genetika ar paauglyste.“
Alternatyva gydymui tapo rasti tinkami metodai
Gabrielė Vilkauskienė pasakoja, kad apsilankius pas ginekologę jai buvo atlikta echoskopija, kurios metu pasimatė ir viena cista. Tam, kad ji išnyktų, medicinos specialistė moteriai pasiūlė vartoti kontraceptines tabletes, kurių vėliau Gabrielei teko atsisakyti.
„Pradėjus jas gerti pastebėjau, kad labai suprastėjo mano psichologinė būklė, galėjau juoktis, o tuomet iš niekur nieko verkti, buvau labai dirgli, tapo sunku sukoncentruoti dėmesį. Mano mėnesinės tapo vėl nereguliarios, tačiau vartoti kontraceptikus galų galiausiai atsisakiau, o kai lankiausi pas medikus, cistų atsirado ir dar daugiau“, – dalinasi savo patirtais išgyvenimais Gabrielė bandant sveikatą taisyti kontraceptinėmis tabletėmis.
Alternatyva tapo taikomoji kineziologija, kurioje atliekami specifiniai diagnostikos testai ir metodai, organizmo sistemų bei atskirų organų funkcinės būklės bei jų tarpusavio ryšių ir poveikio vieni kitiems įvertinimai. Toks alternatyvus gydymo metodas iš esmės, pasak moters, pakeitė jos visą sveikatos būklę.
„Sužinojau, kokiems maisto produktams ir aplinkoje esantiems dalykams esu alergiška arba turiu jautrumą, taip pat ir kurios organizmo vietos yra nusilpusios. Naudojau paskirtus fitopreparatus ir laikiausi griežtos dietos. Savijautos skirtumą pajutau jau po trijų dienų – nors esu „pelėda”, tačiau pirmą kartą gyvenime be žadintuvo prabudau 8 valandą ryto pilna energijos, geros nuotaikos ir net akys tapo pastebimai baltesnės”, – pasakoja moteris.
Iš savo mitybos dėl geresnės savijautos moteriai teko išbraukti pieno produktus, gliuteną ir cukrų. Būtent štai šių produktu atsisakymas, pasak G. Vilkauskienės, padeda suvaldyti policistinių kiaušidžių sindromo simptomus:
„Tuo metu mėnesinės tapo visiškai reguliarios, dingo visas viršsvoris, jaučiausi energinga ir stabilizavosi nuotaika. Šios dietos labai griežtai pavyko laikytis apie pusmetį, o paskui ėmiau šiek tiek nuklysti ir nuo tada stengiuosi atrasti balansą tarp sveikos mitybos ir „pasilepinimo”, nes labai griežto mitybos ribojimo man yra sunku laikytis ilgą laiką.”
Pakeistas požiūris į gyvenimą ir save
Moteris tikina, kad šiuo metų pagrindinis sveikatos ir geros savijautos palaikymo šaltinis yra apsilankymai pas taikomosios kineziologijos specialistą. Vieno vizito metu yra patikrinamas visas kūnas, pradedant vidaus organais, raumenimis ir baigiant visa hormonų sistema.
„Gerą savijautą yra labai lengva išderinti, nes bet koks stresas, liga, netinkama mityba ar trauma paveikia visą organizmą”, – priduria Gabrielė.
Taip pat G. Vilkauskienė gilinasi ir į emocinę sveikatą, nes tiki, kad ligos neatsiranda atsitiktinai, o atvirkščiai – už jų stovi dar neišgyventos emocijos arba traumos:
„Mano ciklas yra reguliarus, nebekamuoja aknė ir jaučiuosi labai gerai. Aš stipriai tikiu, kad žmogus gali išgyti nuo bet kokios ligos, tik tam gali tekti pakeisti savo gyvenimo būdą, mąstymą ir daug dirbti su savimi, savo emocijomis. Kol kas teigiama, kad policistinių kiaušidžių sindromas yra neišgydoma liga, tačiau ją suvaldyti įmanoma tiek, kad apskritai neliktų jokių požymių, primenančių apie sutrikimą.“
Savo istorija Gabrielė kartu su kitomis merginomis aktyviai dalinasi „Facebook” grupėje „PKSesės (Moterys turinčios policistines kiaušides)”, kuri vienija Lietuvos merginas, turinčias šį sutrikimą.
Policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra endokrininė, metabolinė liga, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą.
„Dar kitaip šią ligą galima apibūdinti kaip anovuliacijos sindromą. Tai toks hormonų pusiausvyros sutrikimas, kurio pasekoje nebūna ovuliacijos arba ji įvyksta labai retai“, – priduria gydytoja akušerė-ginekologė Inga Gruzdienė.
Dažniausiai PKS būdingus simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas, prolaktinoma, antinksčių navikai, kiaušidžių navikai, stresas, depresija, anoreksija, staigus svorio kritimas, kepenų ligos, nutukimas ir insulino perteklius – hiperinsulinemija. Sutrikimą, pasak gydytojos, išduodantys simptomai yra štai šie:
- nereguliarios menstruacijos;
- onovuliacija (nesusiformuoja dominuojantis folikulas ir nebūna ovuliacijos);
- nevaisingumas ar polinkis į savaiminius persileidimus pirmame nėštumo trečdalyje;
- anstvoris, kurį lydi padidėjęs arterinis kraujospūdis, galvos skausmas, sutrikęs miegas, nestabilios emocijos, lytinio potraukio pokyčiai;
- odos pigmentacijos pokyčiai;
- padidėjęs kūno plaukuotumas;
- aknė, riebi oda;
- nuotaikų kaita;
- plaukų slinkimas.
Diagnostika
Tam, kad liga būtų nustatyta ir nesumaišyta su panašius simptomus turinčiomis ligomis, būtina atlikti laboratorinius bei instrumentinius tyrimus, MRT, ultragarsinį tyrimą.
„Norėdami atmesti skydliaukės ligas, turime atlikti skydliaukės hormonų tyrimus. Prolaktinomos diagnozės patikslinimui atliekamas prolaktino tyrimas iš kraujo, galvos smegenų MRT. Pacientės taip pat tiriamos dėl galimo cukrinio diabeto. Yra atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, tiriama gliukozės ir insulino koncentracija kraujo plazmoje“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė I. Gruzdienė.
Visgi, dažniausiai į specialistus, policistinių kiaušidžių sindromą įtariančios moterys kreipiasi pastebėjusios, kad sutriko reguliarus menstruacijų ciklas. Būtent šis skundas, pasak Ingos Gruzdienės, yra vienas dažniausių, kurį tenka išgirsti iš pacienčių.
„Visų pirma reikia gerai surinkti pacientės anamnezę ir nepamiršti, kad skundai įvairiais amžiaus tarpsniais gali kisti.
Dėl estrogenų pertekliaus išveša gimdos gleivinė, mėnesinės tampa ilgos, gausios, nereguliarios, atsiranda amenorėja, kas yra ilgas mėnesinių nebuvimas, disfunkciniai kraujavimai iš gimdos.
Vyresniam amžiuje dažnesnis skundas – nevaisingumas ar ankstyvi persileidimai. Dėl pakitusių lytinių hormonų moters organizme nevyksta ovuliacija, visiškai sutrinka normalūs cikliniai – grįžtamieji ryšiai tarp hormonus išskiriančių organų“, – paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė.
Atliekant moters apžiūrą, dažniausiai medicinos specialistė pastebi padidėjusį kūno plaukuotumą, kuomet pradeda dygti ūsai, barzda, pagausėja plaukų ant rankų ir kojų, nugaros srityje, aplink krūtų spenelius.
„Atliekamas gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas, kurio metu randamos padidėjusios abi kiaušidės. Po kiaušidžių kapsule lyg karoliai išsidėstę daugybiniai smulkūs folikulai, kurių būna 10-15 ir daugiau folikulų kiekvienoje kiaušidėje.
Atliekami lytinių hormonų tyrimai. Kartais tenka atlikti daugybę kitų tyrimų, kad būtų galima atmesti ligas, kurios sukelia panašius PKS simptomus“, – priduria gydytoja akušerė-ginekologė Inga Gruzdienė.
Gydymas ir rizikos
Inga Gruzdienė pasakoja, kad yra be galo svarbu kuo anksčiau nustatyti ir kryptingai gydyti ligą, jog būtų galima išvengti komplikacijų. Be to, labai svarbi yra ir rizikos veiksnių prevencija:
„Labai sunku nustatyti šios ligos pradžią, todėl dažniausiai ji diagnozuojama vaisingo amžiaus pacientėms, 20-30 metų amžiaus, kai jos kreipiasi dėl negalėjimo pastoti arba nereguliaraus ciklo. Manoma, kad šis sindromas gali būti genetiškai paveldimas, nes yra pastebėtas šeimyninis sutrikimų, kai dukroms yra įgimtas anovuliacijos sindromas, o sūnums – ankstyvo nuplikimo sindromas. Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra moterims, kurių giminaičiai serga cukriniu diabetu. Didesnę riziką susirgti turi moterys su viršsvoriu.“
Pasak gydytojos, svarbiausias yra lėtinės anovuliacijos gydymas, nes užsitęsusi anovuliacija gali padidinti riziką gimdos gleivinės, kiaušidžių ir krūties vėžio. Taip pat svarbu yra gydyti ir nutukimą, dėl kurio vėliau gali atsirasti komplikacijos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas.
„Policistinių kiaušidžių sindromo gydymas yra ilgalaikis ir hormoninis. Jis dažniausiai būna veiksmingas, tačiau būtina paciento kantrybė. Svarbiausias tikslas – atsikratyti viršsvorio, nes esant normaliai kūno masei atsistato ovuliacija, mėnesinių ciklas ir vaisingumas. Tuomet gydymui reikia mažiau vaistų arba gydymas tampa nebereikalingas”, – paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė Inga Gruzdienė.
Šios ligos gydymas priklauso nuo moters amžiaus, lytinio gyvenimo, noro arba nenoro pastoti, skirtingų ligos simptomų:
„Moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo, gali būti skiriama terapija hormonais – gestagenais, o moterims, kurios gyvena lytinį gyvenimą ir nenori pastoti yra skiriami peroraliniai kontraceptikai. Toms, kurios planuoja vaikelį yra skiriami vaistai, skirti ovuliacijai sužadinti.
Gydymas ilgalaikis, atkuriamas estrogenų arba progesterono cikliškumas ir mėnesinės tampa reguliarios, sumažėja gimdos gleivinės vėžio rizika. Chirurginis gydymas taikomas retai, kai tampa neefektyvūs kiti gydymo būdai. Dažniausiai atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu suardomi nedideli kiaušidės audinio ploteliai.”
