Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Arūnas Teišerskis sakė, kad kiaulių augintojai neturėtų guostis tuo, jog kiaulių maras pasireiškė kažkur toli, kitoje valstybėje, ir kad jis iki jo tvarto tikrai neateis. „Atsimenu, kai balandžio mėnesį vykusioje medžioklėje kolegoms medžiotojams pasakiau, kad Baltarusijoje tarp šernų jau užfiksuotas klasikinio kiaulių maro židinys, daugeliui pasirodė, jog pavojus yra labai toli nuo mūsų. Tačiau atėjo ruduo ir latviai pranešė, kad jų šalyje nuo klasikinio kiaulių maro jau gaišta šernai. „Praėjusią savaitę Latvijos Svarinu ir Piedrujos apylinkėse klasikinio kiaulių maro protrūkių nustatyta ir trijose kiaulių laikymo vietose. Atsakingos Latvijos institucijos neabejoja, kad viruso išplitimui įtakos galėjo turėti kiaulių kontaktas su laukine fauna, nes pirmieji židiniai nustatyti rytiniame Kraslavos regione, Luizos apylinkėse, netoli nuo sienos su Baltarusija ir Rusija ir tik apie 150 km nuo Lietuvos. A.Teišerskis atkreipė dėmesį, kad toks atstumas šernams – vieni juokai, o ypač rujos metą, nes kuiliai gana toli į tuoktuves nukeliauja.
A.Teišerskis priminė, kad klasikinis kiaulių maras apie save kartkartėmis primena ir Lietuvos teritorijoje: 1990, 1991, 1992 m. buvo užregistruoti pavieniai ligos atvejai, kuriuos sėkmingai pavyko užgesinti. 2009 m. ši liga apie save priminė Panevėžio rajone, o 2011 m. vasarą net penki klasikinio kiaulių maro atvejai buvo užregistruoti Jonavos rajone.
Būtinas ypatingas atsargumas
„VMVT, vertindama pavojingos užkrečiamosios ligos išplitimo riziką, uždraudė iš užkrėstos zonos vežti šalutinius gyvūninius produktus perdirbti į Lietuvos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmones. Tačiau būtina atkreipti ir prekiaujančiųjų gyvais gyvūnais bei medžiotojų dėmesį, kad nesilaikant griežtų biologinės saugos reikalavimų kyla reali grėsmė klasikinį kiaulių marą sukeliantį virusą atsivežti į mūsų šalį“, – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Itin budrūs turėtų būti kiaulių augintojai, gyvenantys pamiškėse, nes užkratą gali atnešti lapės, graužikai.
A.Tešerskis sakė, kad jie besiklostančią situaciją aptarė su savo rajono žemdirbiais, apie tai jis kalbėjęs žemdirbių susirinkimuose, išsiuntinėjęs informaciją raštu rajone esantiems kiaulių augintojams, medžiotojams. „Atsargumas – pats patikliausias būdas išvengti bėdos. Šiandien pravartu prisiminti ir senovės žmonių išmintį, kai į tvartą jie neįleisdavo svetimo žmogaus, kad šis neva nenužiūrėtų gyvulio. Šiandien mes nužiūrėjimą suprantame kaip užkrato pavojų ir sakome, kad svetimų žmonių į tvartus įleisti tikrai nereikėtų. Nederėtų į tvartus įsileisti ir gyvulių supirkėjų. Geriau jau gyvuliuką parodymui į lauką išvesti.“
A.Teišerskis priminė, kad ir medžiotojai turėtų būti labai atsargūs. Sako, po medžioklės į tvartą negalima eiti nenusiprausus po dušu, nepasikeitus drabužių. Radę miške negyvą šerną, medžiotojai privalo apie tai iškart pranešti, kad būtų nustatyta kritimo priežastis. „Šiaip jau mūsų medžiotojai tikrai yra budrūs. Štai ir anądien gavome panešimą apie negyvą šerną, bet netrukus perskambino, kad rado ir kulką...“
Visada pasiruošę
Stambiausio Kelmės rajono kiaulių augintojo UAB „Sajas“ vadovas Bronius Sakalauskas sakė, kad informaciją apie ligos plitimą įdėmiai seka, tačiau nieko papildomo nesiima, nes nieko daugiau nebeįmanoma imtis: „Mes nuolat esame „budinčiame režime“, nes puikiai suvokiame, kad jei klasikinis kiaulių maras peržengtų mūsų slenkstį, įmonė žlugtų, o mums tereikėtų išsiskirstyti. Todėl darome viską, kad tai neatsitiktų: visa įmonės teritorija aptverta sandaria tvora, į tvartus patenkama tik pro dušą ir persirengus, ypač daug dėmesio skiriame dezinfekcijai, labai atsakingai elgiamės su kritusiais gyvuliais.“ Kelmės VMVT vadovas A.Teišerskis pritarė: „Biologinės saugos priemonės „Sajas“ įmonėje yra labai patikimos, tačiau tik taip ir galima išvengti nelaimės, antraip nuostoliai būtų milžiniški. Antai Jonavos rajone paplitus klasikinio kiaulių maro virusui teko sunaikinti 39 110 kiaulių. O gruzinai dar ir šiandien neatsigauna – jie beveik visas kiaules dėl šios ligos turėjo išnaikinti.“ 1997–1998 Olandiją užklupęs klasikinio kiaulių maro ligos protrūkis apėmė per 400 kiaulių bandų, o sunaikinti teko apie 12 mln. kiaulių. Bendros ligos likvidavimo išlaidos tąkart olandams buvo 2,3 mlrd. JAV dolerių.
Paklaustas, ar Kelmės rajone kada nors buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras, A.Teišerskis juokaudamas atsakė: „Oi, apie tai garsiai net neprasitarkit. Apie šią ligą net kalbėti gali būti pavojinga.“
Klasikinio kiaulių maro, kaip ir kitų itin pavojingų užkrečiamųjų ligų, pasekmės socialinėje, ekonominėje ir sveikatos apsaugos srityse yra labai rimtos. Nustačius ligos židinį, apribojamas žmonių ir gyvūnų judėjimas, uždraudžiama prekyba gyvūnais ir gyvūniniais produktais, izoliuojama šalis ar visa šalies teritorija ir pan.
Vienodai pavojingi
VMVT specialistai mini dvi kiaulių maro rūšis – klasikinį ir afrikinį. Kuo jie skiriasi? „Reikėtų pasakyti, jog jie abu pavojingi. Abiem atvejais kiaulių kritimas yra šimtaprocentinis. Tačiau klasikinis kiaulių maras vis dėlto laikomas švelnesniu nei afrikinis. Pastarasis veikia žaibiškai“, – aiškino A.Teišerskis.
Kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Šios ligos virusas yra labai gyvybingas, užšaldytas jis gali išsilaikyti net trejetą metų, tačiau yra neatsparus aukštai temperatūrai: didesnėje nei 70-ies laipsnių temperatūroje jis žūva. Konservuotoje ar rūkytoje mėsoje virusas gyvybingas išlieka iki 180 ir net daugiau dienų, tai priklauso nuo technologinio proceso. Jei gyvūnai neplatina virusų, jie aplinkoje ilgai neišlieka, juos neigiamai veikai drėgmės trūkumas ir ultravioletiniai spinduliai. Garduose užkratas gali išsilaikyti iki keturių savaičių, ypač šaltuoju metų laiku.
Klasikinio kiaulių maro inkubacinis periodas trunka 2–15 dienų, tačiau kartais dėl silpnai išreikštų klinikinių požymių bandose ši liga išlieka nepastebima 2–4 savaites ar net ilgiau. Taip būtent ir atsitiko Lietuvoje 2009 m. „Kiaulių, susirgusių klasikiniu maru, temperatūra pakyla. Kiaulės spaudžiasi į būrį, tampa baikščios. Užkietėja jų viduriai, vėliau jos ima vemti, galop ant jų pilvų atsiranda vyšninių dėmių – tai galutinis ligos požymis“, – aiškino A.Teišerskis.
Nėra veiksmingų priemonių
A.Teišerskis priminė, kad gydymo priemonių nuo abiejų rūšių maro nėra. Nuo afrikinio kiaulių maro nėra net vakcinos ir nepanašu, kad artimiausiu metu ji bus sukurta. Nedaug džiaugsmo ir iš jau turimos klasikinio kiaulių maro vakcinos, nes, sako, taikant vien vakcinavimą, klasikinio kiaulių maro likviduoti beveik yra neįmanoma. „Vakcinacija gali būti naudojama tik kaip papildoma priemonė tam tikromis sąlygomis. Mūsų kiaulių augintojai kiaulių dėl šios ligos nevakcinuoja. Tai daryti itin būtų pavojinga didelėse kiaulių fermose, jei paskiepyta kiaulė kontaktuotų su neskiepyta: skiepai gali sukelti ligos protrūkį“, – tvirtino jis.
Klasikinis kiaulių maras yra labai sunki užkrečiamoji liga, sergančios, užsikrėtusios kiaulės ar šernai yra sunaikinami, vadovaujantis regioninės VMVT nurodymais. Saviveikla čia neleidžiama ir ligos likvidavimą griežtai kontroliuoja VMVT. Specialistai pažymi, kad labai svarbu kuo greičiau diagnozuoti klasikinį kiaulių marą ir neleisti jam išplisti į laukinių gyvūnų populiacijas. Įtarus klasikinį kiaulių marą, būtina kuo greičiau kreiptis į vietos veterinarijos gydytoją arba į VMVT pareigūnus.
10 VMVT prisakymų, kaip apsaugoti gyvulius nuo pavojingos užkrečiamosios ligos
1. Nepirkti ir neatsivežti kiaulienos ir jos gaminių iš užkrėstų zonų ir trečiųjų šalių.
2. Nešerti kiaulių gyvūninio maisto atliekomis.
3. Aptverti kiaulių laikymo vietą. Kontroliuoti, kad į kiaulių laikymo vietas nepatektų laukiniai ar neprižiūrimi (valkataujantys) gyvūnai.
4. Neįsigyti ir neįvežti į ūkį naujų kiaulių iš bandos, kurios sveikatos būklės neįvertino veterinarijos gydytojas (reikalauti tai patvirtinančios pažymos).
5. Užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į kiaulių laikymo vietą ir patalpas.
6. Transporto priemonės, vežančios kiaules, į ūkio teritoriją turi įvažiuoti tik išplautos ir išdezinfekuotos (reikalauti tai patvirtinančio dokumento).
7. Papildomai dezinfekuoti į kiaulių laikymo vietą įvažiuojančių transporto priemonių ratus, o įeinant į kiaulių laikymo patalpas dezinfekuoti avalynę.
8. Kiaulėms skirtus pašarus laikyti taip, kad prie jų negalėtų prieiti laukiniai gyvūnai. Kiaulėms girdyti tiekti tik švarų vandenį.
9. Reguliariai stebėti kiaulių sveikatos būklę ir esant nors menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui (pakitus gyvūno elgesiui, atsiradus kitų požymių) gyvūną nedelsiant izoliuoti ir kreiptis į teritorinę VMVT.
10. Turėjus kontaktų su šernais (medžioklės metu ar dorojant šernieną), kiaulių laikymo vietoje nesilankyti bent 48 valandas, o apie turėtą kontaktą su šernais informuoti kiaulių laikymo vietos atsakingą asmenį. Medžiotojai, kurie patys laiko kiaules, po medžioklės į kiaulių laikymo vietą turėtų eiti tik kruopščiai nusiprausę po dušu, pasikeitę rūbus ir dezinfekavę avalynę.
