Šį trečiadienį Lietuvos kamerinio orkestro koncerte blykstels dvi muzikos žvaigždės: įsitvirtinusi supernova – dirigentas Ronaldas Zollmanas, kuris, anot kritikų, meistriškai kuria „muzikines skulptūras“, garsinei materijai suteikdamas antikinių formų plastiškumą bei skulptūriškumą; ir kylanti žvaigždė – smuikininkė Anna Tifu, kuri XVIII a. italų meistro Carlo Bergonzi smuiku atliks melodinio alsavimo kupiną Wolfgango Amadejaus Mozarto Trečiąjį koncertą smuikui ir orkestrui. Balandžio 14 d., 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje su veiklos 50-metį šiemet mininčiu orkestru dirigentas Ronaldas Zollmanas taip pat interpretuos Josepho Haydno ir Igorio Stravinskio partitūras.
Italų smuikininkė Anna Tifu, vos sulaukusi dvylikos debiutavo garsiojoje Milano „La Scala“ scenoje, atlikdama Pirmąjį Brucho smuiko koncertą. Tarp gausybės jos pedagogų (smuikininkė studijavo gimtojo Kaljario konservatorijoje, muzikos akademijose Kremonoje ir Sienoje, Curtis muzikos institute Filadelfijoje, Paryžiaus konservatorijoje) ji pati išskiria garsųjį italų instrumento virtuozą Salvatore Accardo, kuris Anną Tifu apibūdina kaip reto talento, įtaigios ekspresijos ir techninio tobulumo kupiną smuikininkę, suformavusią brandų atlikimo stilių.
Anna Tifu
Tuo tarpu belgų dirigentas Ronaldas Zollmanas savo vardą tarptautinėje muzikos scenoje įtvirtino dar 8-ame dešimtmetyje. Jis dirigavo etiliniams britų, vokiečių ir amerikiečių orkestrams, nuolatos bendradarbiavo su garsiąja „London Sinfonietta“, tapo pirmuoju dirigentu po avangardo figūros Pierre’o Boulezo (jam asmeniškai paprašius), stojusiu prie šiojo įkurto ansamblio „InterContemporain“ pulto. Kitaip tariant, Ronaldas Zollmanas, greta klasikinio koncertinio orkestro muzikos ir operų repertuaro, su įkvėpimu imasi interpretuoti šiuolaikinę kūrybą. Vis dėlto, dirigentas yra prasitaręs, jog negyvenamoje saloje norėtų atsidurti tik su Mozartu, kurio kūrinius, pasak kritikų, jis paverčia „gyvais organizmais“.
Koncerto kontūrus nubrėš pradžioje ir pabaigoje skambėsianti Josepho Haydno muzika: itališkos operos „Negyvenama sala“ dramatiška uvertiūra, atliepusi „Audros ir veržimosi“ meno srovės dvasią bei Simfonija Nr. 83 g-moll, kuri dėl kudakavimą ir lesimą primenančios styginių bei obojaus I dalies temos praminta „Višta“. Šio koncerto solistė Anna Tifu atliks turbūt populiariausią Mozarto Trečiąjį smuiko koncertą, kuris iš padūkusiu entuziazmu alsuojančio Ketvirtojo ir tartum elektrinį virtuoziškumą demonstruojančio Penktojo išsiskiria melodiniu švelnumu ir įtaigiu paprastumu (tokio genialumo Adagio kantilenos ir gilaus melodinio kvėpavimo iki tol XVIII a. muzikoje nebūta). Į vakaro programą taip pat įtrauktas Igorio Stravinskio Koncertas in D („Bazelio koncertas“) styginių orkestrui, orientuotas į barokinio tipo koncertą, nors jam būdingas aitrus skambesys su asketiškai griežtomis melodijos trajektorijomis.
