„Išgyvename pakankamai sudėtingą laikotarpį dėl nesibaigiančios pandemijos, geopolitinių faktorių, stiprėjančios konkurencijos ir brangstančių energetinių išteklių“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Klaipėdos uoste jau dabar nebekraunami Baltarusijos naftos produktai bei azoto trąšos, o gruodį nutrūkus ir „Belaruskalij“ kalio trąšų krovai, uostas netektų dar apie 10 mln. tonų krovinių per metus.
Pasak jo, netekus tokio krovinių kiekio, krovos kompanijoms prireiktų ne vienerių metų persiorientuoti, nes alternatyvų šiems kroviniams šiuo metu nėra.
Anot jo, jei Kinija toliau taikytų neoficialias sankcijas Lietuvai, konteinerių krova Klaipėdos uoste sumažėtų apie 30–50 proc., nukentėtų ne tik uostas, bet visa logistikos grandinė – įmonės rinktųsi Lenkijos ir Latvijos uostus, tai didintų transportavimo kaštus, pabrangtų prekės.
Per devynis mėnesius šiemet uosto kompanijos perkrovė 33,6 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
„Šitas rezultatas yra pakankamai puikus ir iš tiesų rodo stabilumą, veržlumą ir gebėjimą išlaikyti pasiekimus, kurie buvo pasiekti prieš keletą metų“, – sakė V. Šileika.
Šiemet labiausiai nukentėjęs segmentas yra skystieji kroviniai – jų krauta 5,2 mln. tonų, arba 22 proc. mažiau nei pernai.
„Mes gerai žinome to priežastis – nutrauktas naftos produktų tiekimas ir krova per Klaipėdos uostą, konkrečiai per „Klaipėdos naftą“. Taip pat yra šiek tiek sumažėjusi ir skystų trąšų krova. Žinoma, tai daro tam tikrą įtaką ir mes matome šio segmento kritimą“, – komentavo asociacijos prezidentas.
Birių krovinių šiemet uoste krauta 16,5 mln. tonų – 2,6 proc. mažiau.
„Tai galbūt ir nėra didelis kritimas, tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių jis įvyko, yra šiek tiek sumažėjusi žemės ūkio produktų krova. Labai tikėtina, jog ateinantys trys mėnesiai atstatys šio segmento sumažėjimą“, – sakė V. Šileika.
Tuo metu generalinių krovinių per devynis mėnesius pakrauta 8,6 proc. daugiau nei pernai – iš viso 12 mln. tonų.
„Tai rodo mūsų pakankamai sėkmingą darbą šioje srityje. Šių krovinių rūšių yra dvi: auga kroviniai, gabenami konteineriuose, taip pat auga ir kroviniai, gabenami ro–ro pervežimuose“, – sakė V. Šileika.
Kaip teigė asociacijos prezidentas, kol kas Klaipėdos uostas išlieka lyderis tarp Baltijos šalių.
