Naujajame uosto bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvų terminale, pripildytame pavojingo amoniako, įvyko didžiulės nelaimės priežastimi galėjęs tapti incidentas. Apie jį bendrovės atstovai pranešti neskubėjo, nors privalėjo.
Praėjusio pirmadienio rytą terminale įgriuvo lubos. Polistireno plokštės tik per plauką nekliudė amoniako talpyklų vamzdžių ir nesukėlė didesnės nelaimės, tačiau „Klaipėdos Smeltė“ incidentą bandė nuslėpti ne tik nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), bet ir visų uostamiesčio specialiųjų tarnybų.
Bendrovės atstovai tai padaryti privalėjo nedeldami. Jie pripažįsta pažeidimus.
„Kelios“ plokštės
Naujajame šaldytuvų terminale incidentas įvyko rugpjūčio 18-ąją, apie 10 val. Antrojoje jo kameroje įgriuvo lubos.
„Buvo toks atvejis. Šaldytuvo antrojoje kameroje. Nukrito kelios pakabinamų lubų plokštės. Jos pagamintos iš supresuoto polistireno ir yra padengtos skarda. Niekas nenukentėjo - nei žmonės, nei kameroje buvusi produkcija. Viskas įvyko toli nuo tos vietos kur yra amoniakas, tad jis nenutekėjo ir į aplinką nepateko“, - žiniasklaidai patvirtino „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Po įvykio bendrovėje pradėta aiškintis jo priežastis, tarp kurių gali būti ir statybininkų brokas. Patirtus nuostolius „Klaipėdos Smeltei“ turėtų kompensuoti draudimas.
Direktoriaus teigimu, nukrito tik „kelios“ plokštės, tačiau tarnybų duomenimis, patalpoje iš tiesų nukrito net 26 plokštės.
Pripažįsta pažeidimą
Lubos šaldytuve įgriuvo ryte, tačiau apie tai KVJUD ir specialiosios tarnybos sužinojo tik vėlai vakare ir ne iš „Klaipėdos Smeltės“ atstovų.
„Man pranešė vakare. Visai kiti šaltiniai. Nors pagal uosto naudojimo taisykles, tai turėjo būti padaryta iš karto. Laukiame pasiaiškinimo, kodėl to nebuvo padaryta laiku. Pažiūrėsime, ką jie pasakys“, - pykčio neslėpė Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.
Jam pritarė ir KVJUD generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, kuris taip pat apie įvykį sužinojo tik pirmadienio vakarą.
„Instrukcijos buvo pažeistos. Jie turėjo informuoti ne tik mus, bet ir specialiąsias tarnybas. Jie turi pasiaiškinti, kodėl viskas padaryta taip vėlai“, - neabejojo S. Dobilinskas.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas pranešimą apie įgriuvusias lubas gavo iš uosto dispečerinės, tik apie 22.12 val.
R. Juška pripažino, kad pažeidimų padaryta buvo.
„Neturėjome tokių incidentų, tad patys sutrikome. Nebuvo jokių sužalojimų, todėl į civilinę saugą neskambinome. Faktiškai nesureagavome, todėl bus gera proga dar kartą pasižiūrėti, ką tokiu atveju turime informuoti. Beje, tarnybos jau buvo pas mus, viską apžiūrėjo ir priekaištų mums neturėjo“, - teisinosi bendrovės vadovas.
Aukščiausias pavojingumo lygis
„Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvų terminalas pradėjo veikti praėjusių metų spalį. Jame yra penkios sandėliavimo kameros, talpinančios apie 25 000 tonų produkcijos - šaldytos mėsos, žuvies, jūros gėrybių ir kitų šaldytų prekių. Šio objekto kaina - per 50 mln. litų.Beje, terminalo statybos buvo pradėtos neturint visų būtinų dokumentų.
Laimei, įgriuvusios lubos nekliudė amoniako talpyklų bei vamzdžių, kitaip dideli kiekiai šios pavojingos medžiagos būtų patekę į aplinką. Šaltį palaikanti kompresorinė naudoja kelias tonas amoniako.
Aplinkos ministerija šį šaldytuvą priskiria aukščiausiojo - pirmojo - pavojingumo lygiui.
Ministerijos įsakyme „Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų kiekiai“ teigiama, kad dėl tokio kiekio amoniako neigiamo poveikio artimiausiems gyventojams nebus tik jei objektas bus eksploatuojamas normaliai. Tačiau per avarines situacijas toks poveikis galimas.
Artimiausi gyvenamieji namai šalia šaldytuvo stovi už apie 200-300 metrų. Tačiau pačiame uoste kitos bendrovės administracinis pastatas yra vos už 15 metrų.
Objektui sanitarinė apsaugos zona numatyta tik iki sklypo ribos arba 50 metrų, nors pastaroji zona paprastai nustatoma šaldytuvams, kurių pajėgumas siekia tik 800 tonų.
Faktai
Pavojų žmonėms sukelia ištekėjęs amoniakas, kuris pasklidęs į aplinką gali sukelti sveikatos sutrikimus ar net mirtį. Dėl intensyvaus garavimo užteršiamas aplinkos oras. Amoniako garų ir oro mišinio sprogimas gali sukelti smūginę ir karščio bangą. Amoniakas pavojingas kvėpavimo takams.
Apsinuodijimo požymiai: kosulys, dusulys, stipriai erzina gleivinę ir odą, sukelia ašarojimą, patekus ant odos sukelia nušalimą. Didelė amoniako koncentracija dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukuliai, gali ištikti mirtis.
Pasklidus amoniakui į aplinką gyventojai turi skubiai uždaryti langus, duris, išjungti elektros prietaisus, dujas, apsaugoti kvėpavimo takus panaudodami apsaugos priemones (vatos ir marlės raiščius, rankšluoščius, audeklą), odą (paltai, striukės, lietpalčiai, galvos apdangalai, pirštinės), pasirūpinti gyvūnais, naminiais gyvuliais, įspėti kaimynus, paruošti galimai evakuacijai. Evakuojantis būtina naudoti kvėpavimo ir odos apsaugos priemones.
