Šiemet dar tikimasi, jog krovos augimas Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metais, sudarys 10 proc. Tačiau jau vienos uosto kompanijos prognozuoja, jog 2009-aisiais krova mažės 15 proc., o kitos - kad net 30 proc. Tokiu atveju nebus surenkama dalis rinkliavų, vadinasi, mažiau lėšų bus investuojama į uosto infrastruktūrą, todėl būtina kuo skubiau nustatyti prioritetus.
Praėjusį penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje, be kitų klausimų, aptarta ir pasaulinės ekonominės krizės įtaka Lietuvos transportui bei per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių srautams.
Jame dalyvavo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai. Uostininkai - tik vienas visos Lietuvos transporto sistemos segmentas, o artėjančios krizės klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant visas transporto sistemos sudedamąsias dalis.
Krovinių nebedaugėja
Nuo pernai metų Klaipėdos uoste buvo pastebima nuolatinio krovinių srautų augimo tendencija. Nuo šių metų antro pusmečio ji pasikeitė - bendras augimas jau neigiamas, t. y. mažėja.
Nuo antro pusmečio pastebimas visų krovinių rūšių krovos uoste augimo mažėjimas. Metų pradžioje uosto krovos kompanijos prognozavo, kad šiemet bus pasiektas krovos rekordas - perkrauta 32 mln. tonų krovinių (pernai krauta 27,4 mln. t), Uosto direkcijos prognozės - 30 mln. t. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, vargu ar šis skaičius bus pasiektas - ko gero, tebus tik apie 29 mln. t. Anksčiau artėjant Kalėdoms, Naujiesiems metams krovinių padaugėdavo, dar to nebesitikima.
Rengs pasiūlymus
Praėjusį penktadienį Uosto taryboje nuspręsta, kad visi, neišskiriant ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, turėtų rengti siūlymus, kaip spręsti krizės keliamas problemas, kokių priemonių būtina imtis. Vėliau ketinama organizuoti transporto sistemos atstovų pasitarimą Susisiekimo ministerijoje.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus tarybos nariams perdavė susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus pageidavimą, jog visi tarifai, rinkliavos nebūtų didinami: būtina išlaikyti arba esamą jų lygį, arba mažinti.
Pasak S. Dobilinsko, teks peržiūrėti ir susisiekimo ministro patvirtintą 2008-2013 metų strateginę programą, kurioje nurodyti orientaciniai skaičiai. Anot uosto vadovo, jeigu planuotos pajamos augs, galima ankstinti kai kuriuos darbus, jeigu mažės, jie bus nukeliami vėlesniam laikui.
Šiemet Uosto direkcija investicijoms į uosto infrastruktūrą jau panaudojo per 150 mln. Lt, problemų kyla tik dėl europinių pinigų panaudojimo.
Profesorius Vytautas Paulauskas mano, jog įgyvendinant taupymo programą būtina nustatyti prioritetinius krovinius - tai nafta, birūs kroviniai, konteineriai ir ro-ro. S. Doblinskas juokauja, jog kitokių krovinių Klaipėdos uoste ir nėra, vadinasi, visi jie prioritetiniai.
Šventosios uosto neatsisakoma
Taryboje pasiūlyta Uosto direkcijai kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Šventosios uosto. Keliamas klausimas, ar tikslinga šiuo metu, kada taip sunku, iš Uosto direkcijos lėšų finansuoti pasiruošimo Šventosios uosto atstatymui darbus, kuriems reikia apie 12 mln. Lt. Pasak S. Dobilinko, visi pinigai, kurie bus įdėti į Šventosios uostą, vėliau būtų sugrąžinami iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau manoma, kad lėšos Šventosios uosto dokumentacijai turėtų būti skiriamos ne iš Uosto direkcijos gaunamų pinigų už rinkliavas. S. Dobilinskas patikino, kad pačios Šventosios uosto atstatymo idėjos neketinama atsisakyti, nes jam gaunama lėšų iš ES fondų.
Papildomų lėšų nėra
Tarybos posėdyje kalbėta ir apie tai, kad papildomų lėšų skirti 90-96 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB „Klaipėdos Smeltė“, rekonstrukcijai galimybių dabar nėra, nors bendrovės atstovai ir pristatė labai gražius perspektyvinius planus.
Dalykas tas, kad pasikeitus šios bendrovės savininkams, pasikeitė ir bendrovės tikslai perorientuojant jos pagrindinę veiklą į konteinerių krovą.
Ankstesnieji „Smeltės“ šeimininkai, pasak S. Dobilinsko, nepaisydami direkcijos pasiūlymo iš karto pritaikyti tas krantines konteinerių krovai, primygtinai reikalavo, kad būtų projektuojamas geležinkelis į krantines, nutiestas portalinio krano kelias. Šiandien naujiesiems savininkams geležinkelio nebereikia.
Beje, jis jau nutiestas, į jį investuota apie 1,5 mln. Lt. Dabar galvojama, ką daryti: ar kaip nors jį uždengti, ar perkelti į kitą vietą. Tačiau visa tai pareikalaus papildomų lėšų, tad, pasak S. Dobilinsko, „Smeltė“ turėtų irgi prisidėti finansiniu požiūriu.
Taryboje nutarta baigti rekonstruoti minėtas krantines kaip planuota, tik nedarant to, kas trukdytų būsimiems pakeitimams. Pasak uosto vadovo, o ateityje „Smeltė“ turėtų pristatyti savo projektus ir apskaičiavimus pagal nustatytą tvarką ir jie bus analizuojami.
Studijos nerengs
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje Uosto direkcija buvo įpareigota parengti studiją dėl galimybių Klaipėdos uoste iškrauti bei sandėliuoti negabaritinius didelių svorių krovinius. Uosto taryboje pritarta tam, kad šiuo metu atlikti tokią studiją netikslinga.
Mat po to pasikeitė situacija: buvo įsteigta UAB Visagino atominė elektrinė. Ji paskelbė konkursą ir jį laimėjęs trijų kompanijų konsorciumas rengs tokią studiją, tad antra būtų per didelė prabanga.
Šiuo tikslu sudarytoje elektrinės darbo grupės veikloje dalyvauja Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas bei uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Pasak A. Drungilo, negabaritinių krovinių gabenimo analizė bus atlikta kitoje studijoje.
Šiandien jau turėtų būti atplėšiami konkurso Klaipėdos uosto pajėgumo studijai rengti vokai. Vienas iš šios studijos punktų - įvertinti krovos (tarp jų ir negabaritinių krovinių, kurių reikės naujai atominei elektrinei) galimybes įsilieti į respublikinį transporto tinklą. Tikimasi, kad toji studija papildys Visagino atominės elektrinės užsakymu atliekamą studiją.
Ginčas su Savivaldybe
Uosto plėtojimo tarybos įpareigota Uosto direkcija jau buvo parengusi Smeltės gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą. Dėl miesto ir gyventojų interesų nesutapimo jis nebuvo patvirtintas. Uosto direkcija atsisakė dar kartą jį rengti ir pasiūlė minėtą kvartalą išimti iš Uosto rezervinės teritorijos Vyriausybės nutarimu.
S. Dobilinsko teigimu, šis nutarimas Savivaldybės pastangomis Vyriausybėje buvo užblokuotas ir nebuvo patvirtintas. Savivaldybė nori, kad Uosto direkcija vėl rengtų šio kvartalo detalųjį planą. Tačiau pasikeitė sąlygos ir jam reikia nemažai papildomų lėšų. Uosto direkcija prašė tarybos paremti ją iškilus ginčui su Savivaldybe ir gavo tarybos pritarimą.
Gins savo interesus
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija taryboje kėlė uosto rezervinių teritorijų klausimą. Aptarta situacija, kurioje atsidūrė jūrų krovos kompanija „Bega“. Uosto vadovo S. Dobilinsko teigimu, rezervinė teritorija ties „Bega“ - išskirtinis atvejis, nes užprotestuotas jos detalusis planas.
Pasak S. Dobilinsko, nežinia kodėl, tačiau šiuo metu į uosto rezervines teritorijas labai stipriai veržiasi nekilnojamojo turto agentūros, pasitelkdamos ir Architektų sąjungą. Daroma viskas, siekiant sumažinti zonas prie uosto.
Nuspręsta išanalizuoti, kaip reikėtų pakeisti teisinius aktus, idant būtų apsaugoti uosto interesai, ir šį klausimą parengti svarstyti Uosto plėtojimo taryboje.
Vidmantas Mažiokas
