Iš šešiolikos Klaipėdos tiltų bei viadukų ne vienas prašyte prašosi dėmesio - nuo ekspertizės iki kapitalinio remonto. Tačiau dėmesio, o dar labiau - lėšų, pakanka ne visiems.
Pirmadienį dėl šalčio ir per didelių krūvių įsmukusio Kauno Kleboniškio tilto per Nerį, esančio automagistralėje Klaipėda-Vilnius, istorija galėtų tapti priminimu apie protingą atsargumą uostamiesčiui.
Rūpintis tiltais ragina ir naujasis Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Po įvykio Kauno prieigose jis Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlė iš naujo įvertinti šiuo metu Lietuvoje veikiančios tiltų priežiūros sistemos efektyvumą.
Tikrina kasmet
Šį dešimtmetį Klaipėdoje atlikta ne vieno svarbaus inžinerinio objekto rekonstrukcija. 2007-aisiais buvo rekonstruotas Biržos tiltas, S. Dariaus ir S. Girėno gatvė su viaduku. Šiais metais turi būti baigta ir Mokyklos gatvės tilto rekonstrukcija.Tokie darbai reikalauja ne tik milijonų litų, bet ir nemažai kantrybės, mat jų metu būtina pertvarkyti transporto judėjimo schemas.
Didelius transporto srautus atlaikantiems tiltams reguliari priežiūra - būtina. Ja užsiimančios bendrovės „Viadukas“ Klaipėdos skyriaus specialistai kasmet atlieka geodezinius matavimus.
Atsižvelgiant į jų rezultatus sprendžiama, ar konstrukcijai reikia remonto, ar pakanka tik profilaktikos. Apie rezultatus specialistai praneša Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui, kuris rūpinasi tolesniais darbais.
Norėtų apsidrausti
Anot „Viaduko“ l. e. p. Klaipėdos skyriaus viršininko Aleksandro Batiuškovo, šių metų viduryje atlikti geodeziniai matavimai parodė, kad rimtesnės patikros reikėtų Pilies tiltui.
„Pavojaus miestelėnų saugumui jis nekelia. Tačiau vienoje atramoje iš Danės gatvės pusės, atrodo, yra plyšys. Reikėtų atlikti ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokio remonto reikia tiltui“, - sakė pokalbininkas.
Anot geodezinių matavimų rodmenų, per 4 mėnesius tilto vidurinė atrama nusėdo kelias dešimtąsias milimetro dalis. Tačiau šis, iš pažiūros menkas nuokrypis, „Viaduko“ specialistų nuomone, gali turėti įtakos konstrukcijos laikomajai galiai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė, kad jos vadovaujamas skyrius praėjusį rudenį buvo iškėlęs klausimą dėl lėšų skyrimo ekspertizei atlikti. Vedėjos teigimu, preliminariais skaičiavimais, ji kainuotų 90 tūkst. litų. Pinigų buvo - klaipėdiečiai susitaupė šiek tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų, skiriamų gatvių tvarkymui. Tačiau politikai apsisprendė atiduoti pinigus duobėms lopyti, o siūlymas atlikti ekspertizę neperlipo savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto slenksčio.
Anot I. Šakalienės, tokiai ekspertizei, kuri vis dėlto yra būtina, atlikti reikėtų ne tik nepriklausomų specialistų, bet ir narų paslaugų, be to, suma aprėpia ir remonto techninio projekto parengimą. Pokalbininkės nuomone, geriausia skirti šią sumą ir patikrinti, ar tiltui iš tikrųjų reikia remonto, nei laukti, kol apie jo būtinybę tiltas pats „prabiltų“ avarija.
Ekspertizė bus įtraukta į šių metų planus. „Prie šio klausimu grįšime, kai bus patvirtintas miesto biudžetas“, - sakė I. Šakalienė, kuri tikisi, kad politikai pritars būtinybei apsidrausti nuo nelaimių iš anksto.
Baisu, bet tiek to
Bendrovės „Viadukas“ atstovas A. Batiuškovas sakė, kad bene didžiausią poveikį uostamiesčio tiltams daro jiems tenkantys krūviai. Tolydžio daugėjant mašinų, miesto tiltų „pečiams“ darosi vis sunkiau.
Tačiau, anot specialisto, kol kas gelžbetonio konstrukcijoms, daugiausia statytoms sovietmečiu, prieš 20-30 metų, tenkančios apkrovos atitinka jų galimybes. Vis dėlto mieste yra ir avarinės būklės statinių. Vienas iš jų - tiltas per geležinkelį Taikos prospekto gale. Apie tai, kad jam verkiant reikia kapitalinio remonto, „Viadukas“ savivaldybę informavo 2007-ųjų vasarą.
Bendrovė savo rašte akcentavo po šio pranešimo nebeprisiimanti atsakomybės už nelaimes, kurios gali nutikti ant problemiško tilto. Jo deformacinės siūlės yra apgailėtinos būklės. Dėl skubaus remonto finansavimo klaipėdiečiai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, tačiau lėšų nebuvo skirta.
Tuomet deformacinės siūlės buvo, anot I. Šakalienės, minimaliai sutvarkytos miesto lėšomis. Plėtojant pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos kelio projektą, tiltas pateko į jo aprėpiamą teritoriją. Tačiau kada bus prieita prie realių darbų, prognozuoti sudėtinga, mat dar nėra parengta nė pietinio išvažiavimo kelio detaliojo plano.
Ilgainiui mieste turėtų atsirasti ir daugiau tiltų. Vienas iš jų sujungtų Danės krantus ties „TEO LT“ būstine ir būsimuoju „Riversaido“ kvartalu. Tačiau šis projektas tebėra detaliojo plano stadijos, informavo Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė. Be to, plane tiltas numatytas kaip siekiamybė, tad jis bus projektuojamas atskirai.
Vilnius susirūpino
Vilniaus miesto savivaldybė vakar pranešė, kad Miesto ūkio departamento vadovai ir bendrovės „Tiltuva“ specialistai ketina dažniau tikrinti objektus bei atlikti reguliariosios priežiūros darbus.
Vilniuje yra 26 transporto tiltai, 36 viadukai, 15 pėsčiųjų tiltų, 9 pėsčiųjų viadukai ir vienas transporto tunelis. Šiuo metu blogiausia yra Lazdynų tilto būklė. Jį ruošiamasi remontuoti.
„Statyti lengviau, nei remontuoti“
Gediminas VIRŠILAS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas :
Nemaža dalis eksploatuojamų tiltų Lietuvoje statyta 1960-1980 metais. Projektavimo metu numatomas tilto „gyvavimo laikas“ - apie šimtą, realiai - apie 70 metų. Taigi dabartiniai mūsų tiltai jau „pusamžiai“ ir reikalauja remonto. Pinigų šiems darbams tikrai trūks. Suprantu paveldosaugininkų užmojus išsaugoti senuosius paminklus, tačiau statyti tiltą visuomet lengviau, nei rekonstruoti esamą. 1880-aisiais statytas tiltas savo esme nepritaikytas XXI amžiaus krūviams. Naujuosius tiltus statome daugiausia iš metalo ir kuo paprastesnių konstrukcijų, kad ir ateityje juos prižiūrėti būtų lengva. Su 1970-1980 metais statytais įtempto gelžbetonio tiltais mūsų projektuotojai ir statytojai visai neturėjo patirties, todėl sunku prognozuoti jų pokyčius.
Valerija Lebedeva
