Pirminiais vertinimais, projekto vertė – 38 mln. eurų, tačiau neturint finansavimo šaltinių, kai kurie politikai tokius planus vadina tik „oro pilimi“.
Žvejų rūmų modernizavimo koncepcijai pritarė 25 politikai, keturi susilaikė.
Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, projektui įgyvendinti gali prireikti dešimtmečio.
„Iš principo studijos rengėjai nubrėžė ketverių–septynerių metų laikotarpį, strateginiame plane numatyta iki 2030 metų. Manau, kad dešimt metų realusis laikotarpis“, – ketvirtadienį per tarybos posėdį sakė ji.
Politikams pritarus, anot E. Deltuvaitės, kitąmet bus planuojamas Žvejų rūmų dalyje veikiančios sporto salės išpirkimas, vėliau – architektūrinis konkursas.
Planui modernizuoti prieš 40 metų pastatytus Žvejų rūmus birželį pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, parinkusi vieną iš keturių alternatyvų, kurias paruošė bendrovė „Bauland“.
Siūlė statyti naują
Tarybos narė Nina Puteikienė teigė, kad Žvejų rūmai yra „didelis kultūros avilys, kur veikia dešimtys kolektyvų“. Ji siūlė senus rūmus griauti ir statyti konceptualiai naują pastatą, skirtą pietinei miesto bendruomenei, tačiau dauguma politikų tam nepritarė.
Anot liberalo Sauliaus Budino, daugeliui pats žodis „griauti“ yra per stiprus, tačiau rekonstruoti neretai gali reikšti statyti naują objektą ant senų pamatų. Jo teigimu, taip buvo pastatyta ir futbolo mokykla.
„Tiek belaukdami to klausimo mūsų kultūros bendruomenė ir aš esame moraliai pradėję pavargti“, – sakė Žvejų rūmų vadovas Alvydas Lenkauskas.
„Rekonstrukcija gali būti ir iki pamatų, ir įgauti naują erdvę, tam pritars visi statybininkai. Kaip dabar gyvename? Mūsų bendruomenė nori rekonstrukcijos, nori kuo greičiau, iki jos reikės išgyvent dešimt metų“, – kalbėjo vadovas, kvietęs balsuoti už rekonstrukciją.
Tarybos narė Vaida Raugelė klausė, ar nenutiks taip, kad projektas tebus „oro burbulas“.
„Oro burbulų turime už šimtą milijonų įvairių projektų ir oro pilių. Tada skaitome spaudoje, kaip regioninius stadionus statome, kad jie bus ir nėra. Antrą kadenciją „Vingio“ pasažo sutvarkymo nesulaukiame“, – tvirtino V. Raugelė.
„Su įgyvendinimu akivaizdu, kad tai bus tik oro pilis, nes neatsakytas klausimas ir didžiausia rizika – finansavimas. Labai bijau, kad tai bus tik mūsų deklaracija“, – teigė politikė ir ragino ieškoti finansavimo šaltinių.
Sovietinis statinys
Žvejų rūmai yra vienas iš sovietinių laikų reliktų Klaipėdoje. Raudonų plytų statinys pasenęs ir infrastruktūriškai, ir moraliai.
1982 metais pastatytų Žvejų rūmų salėje vyksta koncertai, teatrų pasirodymai, organizuojami festivaliai. Čia glaudžiasi rekonstruojamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas, veiklą vykdo pantomimos, „Pilies“, „Gliukų“ bei Jaunimo teatrai, repetuoja chorai, jaunimo kolektyvai.
Dalį pastato valdo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Kaip skelbiama įstaigos interneto svetainėje, Žvejų rūmai turi vieną didžiausių scenų Lietuvoje su orkestro duobe. Tai suteikia galimybę čia koncertuoti didelės sudėties kolektyvams – simfoniniams orkestrams, baleto trupėms, rodyti spektaklius su sudėtinga scenografija.
Žvejų rūmų didžiojoje salėje yra 1050 žiūrovų vietų, kamerinėje Teatro salėje – 114 vietų. Salių erdvės prieš kurį laiką rekonstruotos
Kaip skelbiama tarybos sprendimo projekte, šiuo metu pastatas ir jo aplinka neatitinka naudotojų lūkesčių bei poreikių, jame sunku suderinti vykstančias veiklas, planuoti naujas.
Nurodoma, kad pastate yra daug erdvių, kurios tinkamai neišnaudojamos, jos neracionaliai suplanuotos, prastos kūrybos erdvių sąlygos, esama ir apleistų bei nenaudojamų erdvių. Be to, techniškai pasenusi didžiosios salės infrastruktūra ir naudojimui netinkama orkestro duobė, dėl šių priežasčių salėje negali vykti kai kurie aukštos meninės ir kultūrinės vertės pasirodymai. Stinga parkavimo vietų.
Rekonstruotų iš esmės
Anot koncepcijos, etapais modernizavus pastatą kultūros centro „Žvejų rūmai“ reprezentatyvios multifunkcinės erdvės būtų tinkamos eksponavimui, pasirodymams, susitikimams, bendruomeninei veiklai, kino rodymui.
Čia galėtų veikti meno rezidencijos, vykti šiuolaikiškos edukacijai ir švietimui pritaikytos veiklos, galėtų burtis mėgėjų meno kolektyvai.
Numatyta galimybė atverti stogo terasą, ant jos šiltuoju metu galėtų vykti pasirodymai, veiktų kavinė.
Siūloma panaudoti pastato aplinką, sukurti viešai prieinamas laisvalaikio, poilsio, viešojo maitinimo erdves, kurių trūksta pietinėje Klaipėdos dalyje.
Pastatą norima rekonstruoti taikant žaliosios ekonomikos, tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus – būtų renkamas ir panaudojamas lietaus vanduo, pastatyta saulės elektrinė.
Numatoma atverti rūsį, jį pritaikyti visuomeninėms veikloms, čia galėtų būti įrengta maždaug 1800 kvadratinių metrų slėptuvė karo ar kitų nelaimių atveju.