Prieš porą metų miesto verslininkai sukilo diskutuoti apie apgailėtiną Klaipėdos senamiesčio būklę. Palyginti su anuometiniu jo įvaizdžiu, dabartinis - kiek geresnis, tačiau dar toli gražu ne idealus.
Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programa, kovo mėnesį patvirtinta dvejiems metams, bei kiti valdžios ir verslo plėtojami projektai piešia viziją, kad, užuot paskendęs užmaršty, senosios Klaipėdos centras po kelerių metų turėtų tapti klestinčiu senamiesčiu "iš paveiksliuko".
Vadovaujantis minėtąja programa, jame siekiama suformuoti traukos centrus bei sutvarkyti kultūros paveldo objektus. Tuo tikslu numatoma visa priemonių įvairovė - nuo miesto fasadų spalvinių sprendimų projektų, suolų, žibintų ir nuorodų sistemos iki restauravimo darbų.
Tuo metu gražius planus temdant "stacionarioms" miesto piktžaizdėms ir įsisenėjusioms problemoms, valdininkijos atstovai žeria priekaištus verslininkams, o šie savo ruožtu - valdininkams.
"Plastinės" operacijos
Senamiesčio gyvenimo būdą pastaraisiais metais koregavo ne tik klaipėdiečių traukos taškais tapę nauji prekybos centrai, bet ir paties miesto centro pokyčiai.
Baigiantis 2006-iesiems, finišavo Turgaus gatvės rekonstrukcija. Šiemet pavasarį po beveik dvejus metus trukusių darbų miestui atsivėrė ir pagrindinė senamiesčio arterija - suremontuota Tiltų gatvė bei Biržos tiltas.
Šiuo metu vyksta Danės krantinės ir jachtų bei mažųjų laivų uosto rekonstrukcija, kuri turėtų pasibaigti rudenį.
Pasak Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, dar vienas reikšmingas projektas, plėtojamas drauge su partneriais iš Lenkijos ir Rusijos, numato Pilies tilto rekonstrukciją, pritaikant jį laivybai.
Bangų ir Danės gatves sujungs naujoji Bastionų gatvė, nusidrieksianti būsimuoju naujuoju tiltu bei vadinamojo "Riversaido" kvartalo teritorija.
R. Zulco teigimu, rugpjūčio 1-ąją minimo Klaipėdos gimtadienio proga planuojama visuomenei pristatyti piliavietės galimybių studijoje numatytus šio objekto vystymo variantus, kurių sumanyta devyni.
Pėstute ar mašina?
Manoma, kad miesto plano pokyčiai atgaivins nuolatinę verslininkų ir meno veikėjų diskusiją, koks turėtų būti Klaipėdos senamiestis - pėsčiųjų zona ir erdve renginiams ar aktyvi transporto eismo arterija, kur nuolat zuja potencialūs kavinių ir parduotuvių lankytojai.
R. Zulco nuomone, vertingas Lenkijos Liubeko miesto pavyzdys. "Nors Liubeko senamiestis yra UNESCO saugomas objektas, transporto eismas čia leidžiamas, tiesa, jis yra reguliuojamas", - sakė vedėjas.
Klaipėdos senamiestyje taip pat siekiama palikti daugiau erdvės ir oro: šiemet parengta ir įdiegta nauja transporto schema senamiestyje numato vienpusį eismą.
Iki šių metų lapkričio planuojama įdiegti apmokėjimo už automobilių stovėjimą senamiestyje sistemą. Įkainių schema parengta, trūksta tik specialių bilietų automatų, kurie bus įrengti numatytose stovėjimo vietose.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus teigimu, dar daugiau automobilių stovėjimo vietų atsiras įrengus aikštelę Pilies gatvėje, piliavietės teritorijoje, daugiaaukštę stovėjimo aikštelę prie "Baltijos" laivų statyklos bei išplėtus esamą aikštelę prie žiedo ties senuoju turgumi. Visos šios stovėjimo vietos šiuo metu projektuojamos.
Piktžaizdės jubiliejus
Senamiestyje lieka vis mažiau apleistų objektų, kurių paskirtis ir ateitis neaiški. Tačiau tie, kurie yra, gadina viso miesto centro vaizdą. Pavyzdžiui, buvęs "Baltijos" kino teatras.
Praėjusio amžiaus pabaigoje čia kilęs gaisras padėjo kryžių ant pastato funkcionavimo visuomenės labui. Taigi, jeigu kalbos bei darbai ir toliau vyks tokiais pat tempais kaip iki šiol - o apie šios prestižinės uostamiesčio vietos pertvarką kalbama jau maždaug dešimtmetį, - netrukus švęsime miestą darkančios "Baltijos", kaip nesirūpinimo urbanistika simbolio, dvidešimtmetį.
Apie 2000-uosius kino teatro pastatą įsigijo Šiaulių bendrovė "Fisanta". Jai ne kartą kliuvo dėl statinio nepriežiūros. Tačiau bendrovės direktorė Regina Radkevičienė tikina, kad šioje situacijoje darbus stabdanti ne ji, o daugybė valstybinių instancijų, kurių slenksčius reikia minti, norint gauti visus leidimus statyboms ir kitokius dokumentus.
Kino teatro vietoje "Fisanta" norėtų pastatyti svečių namus.
"Kada? Negaliu atsakyti už valdininkus, kuriančius kliūtis, kad viskas užsitęstų. Niekam netenka atlikti tiek formalumų, kiek mums. Su Savivaldybe viskas išsiaiškinta, bet yra kitų institucijų, kurių neįvardysiu, nes tai dar labiau apsunkins padėtį. Tačiau darbai vyksta, rudenį tikimės nugriauti senąjį pastatą", - sakė R. Radkevičienė.
Plės kūrybinę veiklą
Kai kuriems kitiems verslininkams iniciatyvas sekėsi įgyvendinti greičiau. Viena ryškiausių traukos vietų tapo Friedricho pasažas. Senamiestyje atsirado ir daugiau naujų kavinių. Tiesa, iki šiol jame netrūksta ir tuščių langų.
Menininkų namai su jaukiu kiemeliu tapo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru, sutraukiančių miestelėnus stebėti amatininkų darbo, koncertų, kino seansų ir kt. Kompleksą su parodų sale, baru, Meno kiemu, papildė ir naujose patalpose įsikūręs Etnokultūros centras.
Anot R. Zulco, planuojama sutvarkyti ir greta esantį kiemą, pritaikant jį kultūrinei veiklai; pasitelkus projektinį finansavimą, planuojama skirti dar daugiau dėmesio vadinamųjų kultūrinių industrijų plėtrai.
Per kelerius pastaruosius metus centrą papuošė daug meninių akcentų. Įvairiose vietose išdygo nuotaikingos skulptūros: "Senamiesčio sargas", Peliukas, Katinas ir kiti personažai - kiekvienas su sava idėja ir istorija. Šį mėnesį Savivaldybėje vyks dar vieno meninio akcento konkursas. Pernai miesto biudžeto lėšomis iš dalies finansuotas Kaminkrėčio skulptūros sukūrimas ir įrengimas.
Liepos pradžioje Danės krantinę priešais "Meridianą" papuošė geltonų kėdžių instaliacija, tapusi savotiška apžvalgos aikštele.