Apie kokia viesa diskusija jis cia pliurpia,makaronus eilini karta raito ant ausiniu,sis siukslinis istatymelis ir taip neviena istatyma pazeidzia,jau vien uztenka to,kad nebuvo konkurso,o apie diskusija aplamai niekas negirdejo...

Nebuvo viešos diskusijos, mes mokesčių mokėtojai konkrečias rinkliavos sąlygas ir įkainius pamatėme tik po rinkliavos įvedimo (kas skaito Vakarų ekspresą) kiti tik tada kai gavome sąskaitas, kurios siekia 600 lt/ metus ,gyvenant didesniame bute 3 asmenims.Paskaičiavus pagal paskutinius šiukšlių vežimo įkainius (28 lt/ m3), gavos ,kad trys žmonės "prigamina po 2 m3 šiukšlių per mėnesį, vien pusryčiaudami ir vakarieniaudami.
Mes gyventojai ,neturėdami tokių galimybių kaip verslininkai, prašome , kad meras su savo KRATCu (UAB) nesityčiotų ir aiškia paskytų ar ir mums burtis ir kreiptisd įteismus, nes sumos viršija proto ribas.
Šiaulia rado kaip tvarkingai suskaičiuoti pagal gyventojus, o Klaipėda ,matyt eina lengviausiu sau ir savo bendraversliams keliu.
Įžvelgiame korupciją ir nenorą dirbti.

1.Pagal Klaipėdos m. savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patvirtintų nuostatų Nr. T2-233 IV.14p. - vietinės rinkliavos dydžius apskaičiuoja KRATC remdamasis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodika. Nuostatuose nėra nurodytas teisės akto, kuris reglamentuoja rinkliavos skaičiavimo metodiką, numeris. KRATC privalėjo vadovautis Nr. AD1-487 2007.03.05d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta rinkliavos skaičiavimo metodika. Pagal LR Įstatymus savivaldybių tarybos privalo patikrinti ir tik tada tvirtinti projektus, kurie parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Mums kyla įtarimų, kad KRATC apskaičiavo rinkliavos dydžius atliekų turėtojams neteisingai, t.y. rėmėsi jau negaliojančiais teisės aktais. Paminėtoje metodikoje VI. Skyriaus 6.1 lentelėje maisto parduotuvės, pramoninių prekių parduotuvės ir kt. klasifikuojamos pagal veiklos pobūdį, ir nėra išskirtos atskiros įmonės ar konkretūs prekybos centrai, o patvirtintuose nuostatuose kažkodėl ( mažos parduotuvės ir prekybos tinklai) jau priskirtos skirtingom grupėm, nors pagal savo teisinę prigimtį yra vienodi ūkio subjektai.
2.Turime įtarimų, kad minėtų nuostatų priede atskiroms juridinių asmenų grupėms metinės atliekų susikaupimo normos yra apskaičiuotos neteisingai, akivaizdžiai pažeistas LR ūkio subjektų lygių teisių principas (kai viename atliekų tvarkymo regione, vienodoms juridinių asmenų grupėms turi būti taikoma vienoda rinkliava už tokį patį atliekų kiekį). Mums nėra aišku, kokiais teisės aktais buvo remiamasi ruošiant Klaipėdos m. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų projektą, kuris buvo pateiktas tarybai tvirtinti? Kokie LR teisės aktai leidžia KRATC vienos ūkio šakos subjektus (maisto parduotuves, vaistines, kioskus, prekybos tinklus ir centrus-visi išvardintieji yra mažmeninės prekybos atstovai) suskaidyti ir pritaikyti skirtingus rinkliavos apskaičiavimo parametrus (vieniems pagal faktiškai išvežamų atliekų toną, o kitiems pagal užimamų patalpų plotą).
3.Pagal LR Rinkliavų įstatymo IIIsk. 12 str. 3p. Klaipėdos m. savivadybės nuostatuose nėra nenumatyta rinkliavos už atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo tvarkos. Todėl prašome išaiškinimo, kokiu pagrindu didiesiems prekybos tinklams ir centrams buvo pritaikyta išskirtinai teisinga rinkliava – sumokant už faktiškai sukauptų atliekų išvežimą, o kitom įmonėm rinkliava - nuo nekilnojamo turto ploto, numatant nepagrįstai padidintus atliekų sukaupimo per metus kiekius. Už kokius nuopelnus savivaldybė įvardino konkrečias įmones savo teisės aktuose ir nustatytė išskitines sąlygas joms. Mūsų manymu lengvatas dėl rinkliavų galima suteikti tik socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims.
4.Palanga, Skuodo raj., Kretingos raj., Neringa, Klaipėda, Klaipėdos raj. yra viename regione, kodėl KRATC apskaičiuodamas rinkliavos dydžius to pačio regiono juridiniams asmenims (identiškiems savo prigimtimi) taiko skirtingas metines atliekų susikaupimo normas. Klaipėdos ūkio subjektams taikomos metinės atliekų susikaupimo normos ženkliai padidintos lyginant su anksčiau paminėtom savivaldybėm.( Pvz. Neringos savivaldybės atliekų tvarkymo rinkliavos dydžiai prekybos paskirties pastatams). Ar Klaipėdos parduotuvės, barai ir t.t. kaupia per metus kelis kartus daugiau komunalinių atliekų kaip Skuode, Neringoje, Palangoje...jei lygintume atliekų sukaupimo normatyvą vienam kvadratiniam metrui patalpų, kuriose veikia identiško profilio juridiniai asmenys.
5.Kodėl Klaipėdos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyta neteisingai apskaičiuoto rinkliavos dydžio, ar atliekų surinkėjo apskundimo tvarkos, nors aplinkos miniterija rekomendavo tai pavyzdiniuose nuostatuose. Kitų Lietuvos savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo nuostatuose yra numatyta galimybė rinkliavų mokėtojams ginti savo teises, jeigu jos pažeidžiamos. Ar rinkliavos mokėtojas privalo mokėti rinkliavą ir tuo atveju, kai pagal Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles 2007.03.29d. Sprendimo Nr. T2-81. V. 43.1p. atliekų surinkėjas neatlieka savo pareigų?
6.Kokiu pagrindu Klaipėdos savivaldybėje atliekų susikaupimo normos paskaičiuotos nuo nekilnojamo turto ploto atliekų kaupėjams, kurie naudojasi atskirais konteineriais. Dauguma miesto įmonių pagal iki šiol galiojusią tvarką turėjo atskirus atliekų rinkimo konteinerius. LR Aplinkos ministerijos prengti pavyzdiniuose (rekomenduojamuose) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatuose ir komentaruose XIIsk..45p. yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę naudotis atskirais konteineriais ir mokėti rinkliavą pagal išvežtų atliekų kiekį. Kodėl ta teisė nenumatyta Klaipėdos atliekų tvarkymo nuostatuose visiems atliekų turėtojams, o pritaikyta tik didiesiem prekybos centrams?