Palaiminti vėjo jėgainių statybas Klaipėdos rajone ar užkirsti joms kelią? – klausimas, ketvirtadienį sukėlęs vėją Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Gyventojai švilpė į vieną pusę, verslininkai - į kitą. Tačiau politikai nebuvo nusiteikę ilgai pilstyti iš tuščio į kiaurą ir priėmė ryžtingus sprendimus tiek šiuo, tiek kitais ne mažiau aktualiais klausimais. Pastarųjų buvo susikaupę per 60.
Griebė jautį už ragų
Po iškilmingų sveikinimų nuspręsta griebti jautį už ragų ir pradėti nuo paties prieštaringiausio vėjo jėgainių klausimo. Pastarąjį pristatė rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Pagal parengtą sprendimo projektą siūloma rajono bendrajame plane numatyti, kad teritorijų planavimo dokumentai, numatantys vėjo jėgainių statybą, gali būti rengiami tik tada, kai bus atlikta atsinaujinančių išteklių galimybių studija. V. Vytienė pridūrė, kad Tarybos posėdžio išvakarėse Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė informavo, esą toks sprendimas negali būti priimtas. Mat galimybes rengti specialiuosius ar detaliuosius planus dėl vėjo jėgainių turi numatyti bendrojo plano sprendiniai, o ne galimybių studija.
Galimybių studija nereikalinga?
Vėliau leista pasisakyti Tarybos nariams. Algirdo Liaudanskio nuomone, galimybių studija nieko neišspręstų, tik keleriems metams nukeltų vėjo jėgainių plėtros klausimą. Bronius Markauskas jam pritarė ir sakė, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą galima vystyti detaliaisiais planais. „Galimybių studija tik įklampintų visą procesą, jai parengti trūktų atitinkamų dokumentų. Vėjo jėgaines galima planuoti detaliaisiais planais“, - pritarė Kęstutis Cirtautas. Vaidas Molotokas akcentavo, kad turi būti priimtas kompromisinis variantas, tenkinantis vėjo jėgainių statytojus ir gyventojus. Per žmonių galvas tikino nelipsiantis Albinas Klizas: „Jei viskas bus planuojama tik detaliaisiais planais, gal kažkam pakvips pinigais. Tačiau negalime skriausti žmonių. Turime atsižvelgti į gyventojų poziciją. Kitu atveju būtų nedemokratiška.“ Po šios kalbos salėje pasigirdo susirinkusių gyventojų plojimai.
Gyvenimo kokybė pablogėtų
Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys sakė nesąs prieš vėjo jėgaines, tačiau tam reikia parinkti tinkamas vietas. Gyventojai reikalauja nestatyti vėjo jėgainių Dovilų, Lėbartų apylinkėse. Visus argumentus jie ne kartą išdėstė spaudoje, taip pat kreipimesi į Tarybos narius. „Yra daugybė tyrimų, kurie patvirtina, kad gyvenimo kokybė pablogėtų. Tegul Tarybos nariai pagalvoja, ar norėtų gyventi po sparnais“, - sakė V. Švanys. Į Tarybos nario Jono Dromanto klausimą, ar įmanoma rajone pastatyti bent vieną jėgainę nepažeidžiant kažkieno interesų, Gedminų bendruomenės pirmininkas atsakė, kad galbūt tam tikrais atvejais žmones būtų galima iškelti gyventi kitur, jiems kompensuoti patirtą žalą. Pjaulių bendruomenės pirmininkas Artūras Vaupšas politikų retoriškai klausė: „Kam mes rinkom jus? Juk turėtumėte ginti mūsų interesus. Kodėl batsiuvys, siuvėjas turi jums aiškinti, kad klystate.“ Pjaulių bendruomenės bei Žurnalistų sąjungos narė Jūratė Jankienė priminė, kad Nemuno deltos teritorijoje negali būti statomos vėjo jėgainės.
Dialogas su gyventojais nesėkmingas
Posėdyje kalbėjęs vėjo jėgainių detaliuosius planus rengiančios UAB „Idmava ir partneriai“ direktorius Vaclovas Macijauskas sakė, esą yra labai daug spekuliacijų šia tema. Tačiau viskas paprasta, tiesiog siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius. „Pavyzdžiui, Vokietijoje yra normos. Nuo vėjo jėgainių iki namo turi būti 300 metrų, iki namų grupės - 500 metrų, iki gyvenvietės – 1 kilometras“, - kalbėjo jis. Anot V. Macijausko, gaila, kad nepavyksta kalbėtis su gyventojais. „Vėjo jėgainės, jei ne dabar, tai vėliau atsiras. Tada kažkuri pusė jausis pralaimėjusi. To visai nereikia. Laimėti turi tiek vieni, tiek kiti. Tad reikia kalbėtis“, - įsitikinęs verslininkas. Tarybos narių jis prašė bent jau netrukdyti, jei niekuo padėti negali. Drevernoje gyvenantis ūkininkas Petras Vasiliauskas informavo taip pat planuojantis statyti vėjo jėgaines. Anot jo, žmones kamuoja nepagrįstos baimės. Todėl į tuos asmenis, kurie planuoja statybas, žvelgiama negatyviai.
Vadovausis bendruoju planu
Po ilgų diskusijų, kai vėjas visiems išūžė ausis, Tarybos nariai nusprendė ne priimti sprendimą šiuo klausimu, o protokolinį nutarimą. Pagal pastarąjį vėjo jėgaines bus galima planuoti vadovaujantis rajono teritorijos bendruoju planu. Čia rašoma, kad pamario juostoje tikslinga rengti tiek grupines, tiek pavienes vėjo jėgaines. Įrengiant grupines vėjo jėgaines reikia numatyti kompensacines priemones migruojančių paukščių apsaugai, atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pavienių vėjo jėgainių išsidėstymo bendrasis planas nenagrinėja. Jos galėtų būti statomos bet kuriose žemės ūkio ar pramonės paskirties teritorijose, jų parinkimas sprendžiamas rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus. Vadinasi, Taryba analizuos kiekvieną atvejį konkrečiai, idėjos rengti galimybių studiją atsisakyta. Anot V. Vytienės, šiuo metu bendrojo plano grafinėje dalyje yra pažymėtos 9 vietos, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika. Jos parinktos atsižvelgiant tik į gyventojų pageidavimus, nėra ištirtos aplinkosauginiu ir kitais aspektais. Tad korekcijų tikriausiai nebus išvengta. Už protokolinį nutarimą balsavo dauguma Tarybos narių. Priėmus šį sprendimą gyventojų diskusijos dar ilgai netilo už posėdžio salės durų...
Savivaldybės biudžete – skylės
Baigus svarstyti vėjo jėgainių klausimą, vėjas pradėjo švilpti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete. Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė politikus informavo apie 2009 metų I pusmečio biudžeto plano vykdymą. Biudžeto pajamos – 55,6 mln. Lt. Patikslintas ataskaitinio laikotarpio pajamų planas įvykdytas 96 proc. Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo rodikliai nėra džiuginantys. Bendra įplaukų suma per sausio-birželio mėnesius – 23 mln. Lt. Tai yra 2 mln. Lt mažesnė nei buvo planuota. Pusmečio gyventojų pajamų planas įvykdytas 92 proc., metinis – 45,9 proc. Per 2009 metų I pusmetį išleista 50,4 mln. Lt. Patikslintas išlaidų planas įvykdytas 87,4 proc.
Brožių mokykla – per didelė prabanga
Vėjo gūsiai nerimo, kai tribūnoje atsistojo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Tarybos nariai patvirtino Vėžaičių pagrindinės mokyklos nuostatus, kurie pasikeitė uždarius mokyklos Brožių skyrių. A. Petravičius akcentavo, kad nėra galimybės išlaikyti skyrius, kuriuose mokosi 6-8 mokiniai. Žodžio paprašęs Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Sigitas Karbauskis atkreipė dėmesį į tai, kad būtent šis klausimas turėtų būti rezonansinis, juk uždaroma ne tik mokykla, bet kartu ir kultūros židinys. Tarybos narė Eugenija Selskienė priminė, jog anksčiau buvo žadėta, kad liks pradinukai. „Ne tik mūsų, bet ir kitose savivaldybėse skyriai, kuriuose mokosi iki 10 mokinių, uždaromi. Jei Seimo nariai teikia prioritetą švietimui, tegul skiria daugiau lėšų. Deja, naujausiomis žiniomis turime sutaupyti per 700 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų“, - informavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Dirbo produktyviai
Nors šurmulys salėje netilo, Tarybos nariai toliau dirbo produktyviai. Greitai pritarė Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, planuojamai ūkinei veiklai – žvejų prieplaukai įrengti žemyniniame Baltijos jūros krante. Tačiau atmetė planuojamos ūkinės veiklos galimybę ties Cypos upelio žiotimis.
Be ilgesnių diskusijų Tarybos nariai pripažino Drevernos prieplaukos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimą tikslingą. Vadinasi, viešojo konkurso būdu bus parinktas koncesininkas, kuris valdys ir naudos esamą turtą, sukurs naują turtą, jei Savivaldybė paves. Valdymo sutartis būtų sudaryta 25 metams, nuomos atveju – 10 metų.
Ryžto politikams nepritrūko svarstant apskrities bendrojo plano sprendinius. Nuspręsta nepritarti naujos geležinkelio linijos Rimkai-Gargždai-Jokūbavas-Kretinga (Egliškiai) planavimui Klaipėdos rajono teritorijoje. Taip pat nepritarta kelio iš Klaipėdos miesto pietinio pramonės rajono planavimui rajone.
Agnė Adomaitytė
