Galų gale uostamiesčio valdininkai susitvarkė savo ūkį ir nuo šiol žinos, kiek skulptūrų puošia viešąsias uostamiesčio erdves ir kiek jų nežinia kur pradingo. Po ilgų metų darbo ir nuolatinių atidėliojimų beveik visi meno kūriniai surašyti į katalogą, kuris netrukus taps prieinamas ir visuomenei, tačiau klausimas, kaip apsaugoti masiškai dingstančius dekoratyvius meno kūrinius, tebelieka atviras, rašo „Vakarų ekspresas“.
117 meno kūrinių aprašai ir beveik tiek pat jų nuotraukų greitu laiku bus sudėti į Klaipėdos savivaldybės interneto svetainę.
Kūrinių registras, pradėtas daryti dar 1998 metais, keliavo iš rankų į rankas, kol galų gale šio darbo ėmėsi savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistas Vidas Pakalniškis, prieš gerą savaitę kataloge padaręs paskutinį įrašą apie naują puošmeną - Klaudijaus Pūdymo skulptūrą "Kaminkrėtys", papuošusią "Žvejų" baro stogą.
Su fotoaparatu miestą išmaišęs skersai ir išilgai, valdininkas mano, jog sąrašas bus nuolat papildomas ne tik naujais meno kūriniais, bet ir žiniomis apie senąsias skulptūras - daugumą grafų, kuriose turėtų būti įrašyti kūrinių autoriai ir pastatymo data, yra paliktos tuščios. Nežinia kur prašapo ne tik kai kurie kūriniai, bet ir dokumentai, su kurių pagalba būtų galima nustatyti jų "migraciją" po miesto įstaigas.
Kadangi skulptūrų surašymo darbas buvo vilkinamas, jį pradėjus, paaiškėjo nemaloni tiesa - keliolika meno kūrinių dingo kaip į vandenį. Jų buvimo vietos nežino nei valdininkai, nei patys autoriai.
Sklando mitai
Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokūbavičienė kur kas anksčiau už uostamiesčio valdininkus sužinojo, kad po Atgimimo nusiritusi privatizavimo banga "paskandino" ne vieną miestui kurtą puošmeną.
Savo iniciatyva moteris sudarė dingusių puošmenų sąrašą, jame - apie 13 objektų.
Ji pripažįsta, kad duomenis reikia tikslinti, nes apie nežinia kur klaidžiojančias skulptūras sklando mitai. Taip atsitiko su Liongino Garlos kurtais 8 kompozitorių biustais. Juos uostamiesčio valdininkai buvo "palaidoję", tačiau "Vakarų ekspresui" pavyko skulptūras surasti gražiai suguldytas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto patalpose.
Pasirodo, buvęs LTSR filharmonijos Klaipėdos filialas tuometinei konservatorijai, kuri pervadinta į menų fakultetą, biustus iškilmingai perdavė tam, kad restauruoti kompozitoriai būtų eksponuojami miesto koncertų salėje. Perdavė, bet jokių dokumentų ar aktų nepaliko.
Miesto, vadinasi, niekieno
V. Pakalniškiui dingusių darbų sąrašą pateikė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Anot skyriaus pirmininko Arūno Sakalausko, jie surašė apie 16 objektų.
Sąraše - ir paties pirmininko "Sėjėjas", kažkada puošęs spaustuvės "Klaipėdos rytas" pastato fasadą.
Darbus pagal užsakymus miestui gaminę ir už tai gavę užmokestį autoriai įsitikinę, kad jų neišsaugojo Savivaldybė.
Kita autorė - Violeta Skirgailaitė nesusikalba su verslininku, kuriam dabar priklauso jos kartu su menininku Dmitrijumi Jefremovu sukurta trijų šokėjų kompozicija.
Buvusio kino teatro "Žemaitija" savininkas vis žada kompoziciją atnaujinti ir pastatyti, tačiau autorė pageidauja, kad šokėjos klaipėdiečius džiugintų ne lauke, o vidaus patalpose.
"Nuneštų per vieną naktį. Net ir saugant nuo jų nuplėšė varinį paviršių. Tai gerai, kad visus kitus darbus dariau ne iš vario ar metalo, gal dėl to ir tebestovi", - nuoskaudos neslėpė V. Skirgailaitė.
Paduoti į teismą nėra ką
Dienraščio kalbinti menininkai vieningai tvirtino, kad atsainus valstybės požiūris į kultūrą yra didžiausias meno darbų dingimo kaltininkas. Ieškoti jų su teismų pagalba arba kreiptis į šią instituciją dėl niokojamų skulptūrų kūrėjai nežada.
Vieni tvirtina, jog tai daryti privalo miestas - juk uostamiesčio valdžia užsakė ir mokėjo pinigus, kad jie puoštų viešąsias erdves.
Kiti net neįsivaizduoja, su kuo reikėtų teistis, mat nors tokią galimybę autoriams įstatymai ir suteikia, jie nežino, kas, kada ir kur jų meną prarado.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Gudaitė dienraščiui sakė, kad net ir pagaminęs kūrinį pagal užsakymą autorius išsaugo neturtines teises į jį.
Jis taip pat turi teisę reikalauti pripažinti ir nurodyti kūrinio autorystę, teisę prieštarauti dėl bet kokio kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymo ar pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją. Deja, šis įstatymas negalima pritaikyti sovietmečiu galiojusiai tvarkai.
Vaida Jutkonė
