Klaipėdos vandentiekininkai priemiesčio gyvenvietėse ketina įgyvendinti grandiozinį projektą - įrengti naujus vandens ir nuotekų tinklus. Šiuo metu gyventojai raginami pasirašyti sutartis ir įsipareigoti, kad įrengus tinklus jungsis prie jų ir naudosis centralizuotai tiekiamu vandeniu bei nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Tačiau panašu, kad ne visus gyventojus džiugina tokios naujovės.
Galėtų naudotis 3 600 gyventojų
AB "Klaipėdos vanduo" vykdomas projektas apims Jakų, Sudmantų, Purmalių, Kalotės, Gindulių, Dovilų gyvenvietes, taip pat nauji tinklai bus įrengiami II Melnragėje ir uostamiesčio Paupio gyvenamojo rajono teritorijoje tarp Obelų ir Bičiulių gatvių. Tinklų plėtra numatyta ir Gargžduose (Saulažolių kaime).
Klaipėdos mieste numatoma pakloti apie 2 km vandentiekio ir tiek pat nuotekų tinklų, Klaipėdos rajone - 35 km vandentiekio ir 46 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą paslaugomis galės naudotis apie 3 600 gyventojų. Jie atsiskaitytų už vandenį ir kitas paslaugas tokiomis pat kainomis kaip ir klaipėdiečiai.
Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, šiuo metu įmonė savo lėšomis rengia techninius projektus, o rudenį planuojama skelbti konkursą rangovams parinkti. Jeigu viskas vyks sklandžiai, kitų metų pradžioje turėtų prasidėti statybos darbai, kuriuos numatyta užbaigti iki 2013 m. Vėliau planuojama pratęsti tinklų plėtrą rytinėje Palangos plento pusėje, kur šiuo metu kuriasi nauji gyvenamųjų namų kvartalai.
Gyventojai baiminasi naujovių
Tačiau naujajam projektui, užtikrinsiančiam, kad gyventojai gaus kokybišką vandenį ir nuotekomis nebebus teršiama aplinka, gali sutrukdyti žmonių nenoras naudotis šia paslauga.
Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusiame posėdyje dalyvavę Sendvario seniūnas Juozas Lingis ir šios seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės pirmininkas Raimondas Simonavičius teigė, jog gyventojams labai trūksta informacijos apie projektą.
"Projektuotojai su mumis nesikalba - klausėme, kodėl tinklai nubraižyti laukuose, kur niekas negyvena, kas prie jų jungsis? Žmonės verčiami pasirašyti sutartis ir jeigu jų nevykdys, grasinama net 3 000 litų baudomis", - piktinosi R. Simonavičius.
"Mes negalime vien tik "užkasti" žemėje Europos Sąjungos paramos lėšų - žmonės turi naudotis tinklais. Dabar reikia labai skubėti, nes tik vasarį gavome iš Aplinkos ministerijos patvirtintą finansavimą šioms gyvenvietėms. O jei projekto laiku neįvykdysime, teks grąžinti paramos lėšas", - posėdyje tvirtino L. Makūnas.
Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamo projekto vertė - apie 32 mln. litų. Tapti projekto dalininke kviečiama Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriai tektų prie vandens tinklų plėtros prisidėti per 4 mln. litų suma.
L. Makūnas neslėpė, jog jau pasitaikė konfliktų su gyventojais, kurie įmonės atstovus, siūlančius rašytis įsipareigojimus prisijungti prie tinklų, pasiunčia kuo toliau.
"Sutartyse yra numatyta 3 000 litų netesybų suma jei žmogus vėliau atsisakytų jungtis prie tinklų. Netiesa, kad neinformuojame gyventojų apie projektą. Skelbiame informaciją spaudoje, rengiame susirinkimus gyvenvietėse, išklausome pageidavimų. Techniniai projektai dar tik rengiami, juos galima koreguoti - pavyzdžiui, suplanuoti vandentiekio atšaką į kvartalą, jei gyventojai to pageidauja", - sakė L. Makūnas.
Vandentiekininkai jau turi karčios patirties, kad gyventojai nenori jungtis prie naujų tinklų. Vykdant Nemuno žemupio projektą vandentiekio tinklai pastaraisiais metais buvo įrengti Gargžduose ir Priekulėje. Anot L. Makūno, prie naujų tinklų Gargžduose prisijungė tik pusė gyventojų, o Priekulėje - dar mažiau. Tad iš kai kurių kvartalų šiuose miestuose ir toliau buitiniai teršalai suteka į Minijos upę. Tačiau ne paslaptis, kad gyventojus stabdo ir tai, jog prisijugimas prie tinklų kainuoja ne vieną tūkstantį litų.
Jolanta BENIUŠYTĖ
