Dešimtį metų uostamiestyje svarstytas Klaipėdos pilies atkūrimo projektas iš esmės jau yra išanalizuotas ir įgauna realų pagreitį. Jo finale uostamiestis turėtų turėti atstatytą senąją pilį su gynybiniais pylimais, ir šiskompleksas taptų tarptautiniu konferencijų centru bei miesto raidos muziejumi. Beje, pakeliui į šį projektą būta siūlymų Klaipėdos pilyje įrengti ir kazino.
Ieškojimų kelias
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1994 m. nutarus iki 2009 m. iškeldinti iš Klaipėdos piliavietės teritorijos AB "Klaipėdos laivų remontas", Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos piliavietės ir artimiausių jos teritorijų pritaikymo projektus.
1999 m. įvyko pilies didžiojo bokšto atstatymo konkursas, kurio laimėtojas architektas Saulius Manomaitis pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą - plytas, o stiklą.
2002 m. įvyko Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijos vystymo ir valdymo modelio projektų konkursas. Jį laimėję "Uostamiesčio projektų" autoriai pilies vietoje siūlė palikti ir eksponuoti archeologinį klodą, sunaikintų bastionų menamame tūryje įkurti viešbutį, o S. Manomaičio suprojektuotame bokšte įrengti kazino arba restoraną su ekspozicijos elementais.
Pagal šį projektą buvo parengtas "Istorijos, kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje" detalusis projektas, kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.
Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, projektas dėl finansinių priežasčių pradėjo strigti.
"2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, įsigaliojo daugelis naujų norminių aktų paveldosaugos srityje. Susipažinę su pasauline tokių objektų pritaikymo praktika, pamatėme, kad projektą, kuris prieš keletą metų atrodė pažangus, būtina įvertinti iš naujo", - sakė E. Jurkevičienė.
Prieš dvejus metus Savivaldybėje buvo surinkta darbo grupė, o 2007 m. miesto Taryba patvirtindama patikslintą Strateginį miesto planą, priėmė sprendimą "atstatyti Klaipėdos pilies tūrį bei gynybinius pylimus, įrengiant tarptautinį konferencijų centrą ir išplečiant Klaipėdos pilies bei miesto raidos muziejų".
2008-2013 metais uostamiesčio Savivaldybė numatė parengti Klaipėdos pilies atstatymo galimybių studiją, techninį projektą ir siekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Pilis - vestuvėms
Anot Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbo grupės vadovo, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, galimybių studija turi įvertinti Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektą paveldosauginiu, funkciniu ir ekonominiu aspektais. Tai yra būtina kreipiantis paramos projektui į Europos Sąjungos struktūrinius fondus, taip pat norint, jog Vyriausybės suteiktų nacionalinės svarbos objekto statusą.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studiją rengia Vilniaus įmonė "EI projektai". Praėjusią savaitę Pilies muziejuje studijos konsultantė Laura Eidukevičienė ne itin gausiai susirinkusiam specialistų būriui pristatė pirmuosius galimybių studijos rezultatus.
Pasak L. Eidukevičienės, atkurta Klaipėdos piliavietė galėtų atlikti rotušės funkciją, kurioje vyktų tuoktuvių ceremonijos, reprezentaciniai miesto priėmimai, pokyliai. Būtų išplėsta erdvė Pilies muziejaus ekspozicijai, galėtų būti įrengta salė kameriniams teatro spektakliams, įrengtas tarptautinis konferencijų centras, sukurta jūrinio turizmo infrastruktūra.
Nori maksimumo
Klaipėdos piliavietę galimybių studijos rengėjai suskirstė į keturias reikšmines dalis: pilies pastatas su kiemu, pilies salos bastionas, vandens fosos ir piliavietės ravelinai. Kiekvienai iš jų numatyta po tris galimas atkūrimo alternatyvas nuo minimalaus iki maksimalaus varianto.
Pasak R. Zulco, Klaipėdos miesto savivaldybė preliminariai yra pritarusi Klaipėdos piliavietės atkūrimui pagal beveik maksimalų variantą, tačiau galutinis variantas dar bus tikslinamas atsižvelgus į paveldosaugininkų įvertinimus bei finansinius kaštus.
"Projektą būtina įvertinti realistiškai ir suskirstyti etapais, kad vėliau nestrigtų jo įgyvendinimo procesas iki galimybių studijoje numatomo 2015 metų termino", - pastebėjo pokalbininkas.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studijos rengėjai projekto finansinių kaštų ir ekonominės naudos analizę Klaipėdos miesto savivaldybei pateiks šiomis dienomis.
Artimiausiu metu galimybių studija bus pristatyta ir paveldosaugininkams bei įvertintos jų pastabos.
Pasak L. Eidukevičienės, nacionalinės svarbos objekto statuso siekiančiam Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektui jau yra pritarusios Kultūros bei Ūkio ministerijos. Šį mėnesį projektas bus pakartotinai pateiktas svarstyti Ūkio ministerijai bei Vyriausybei. Nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo projektui tikimasi rugsėjo mėnesį.
