„Šis projektas (Klaipėdos SGD terminalas - BNS) labai svarbus energetinio saugumo žemėlapyje, ir, tikiuosi, jog mes įgyvendinsime tokios pat technologijos projektą Kroatijoje, kur SGD terminalas yra vis dar trūkstama energetinio saugumo žemėlapio dalis. Sieksime ir toliau palaikyti glaudžius ryšius su jūsų šalies vadovybe, įgyvendinant tokį projektą“, - pranešime spaudai sakė Kolinda Grabar-Kitarovič.
Ji teigė matanti tokią pat technologiją įdiegiant ir Kroatijoje.
„Džiugina faktas, jog šis terminalas yra draugiškas aplinkai, ji labai gerai apsaugota, o terminalas gali tiektis dujas ištisus metus ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir kaimyninėms Baltijos šalims. Tai įrankis jums, leidžiantis derėtis dėl dujų kainos“, - kalbėjo Kroatijos vadovė.
„Klaipėdos naftos“, kuri jau konsultuoja Kroatiją SGD terminalo Krka saloje projekte, vadovas Mantas Bartuška anksčiau BNS patvirtino, kad įmonė pretenduoja dalyvauti Kroatijos SGD terminalo projekto valdyme.
„Vertiname tų projektų statusą ir galimybes dalyvauti jų valdyme - būti jų dalininkais, vienais iš dalyvių. Tai galėtų būti nebūtinai didelė dalis, gali būti ir mažesnė“, - BNS balandį sakė M. Bartuška, komentuodamas įmonės pokalbius su panašius SGD terminalus statančiomis užsienio bendrovėmis. Be Kroatijos, kitų šalių ar terminalų jis nenorėjo įvardyti.
„Klaipėdos naftos“ specialistai konsultuoja ir Kolumbiją, kuri stato tokį pat SGD terminalą.
Apie 135 mln. eurų vertės Klaipėdos terminalas pastatytas itin greitai - per maždaug pusantrų metų. „Klaipėdos nafta“ į projektą investavo apie 101 mln. eurų, o Klaipėdos uostas - dar 34 mln. eurų. Laivą-saugyklą už neskelbiamą sumą pastatė Norvegijos koncernas „Hoegh LNG“.
Tiek Lietuvos, tiek Kroatijos SGD terminalai Europos Komisijos laikomi strateginiais ES energetikos projektais.
