• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Istorinių Lietuvos Atgimimo dienų įvykiai ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ gimimas – viena iš daugelio tų metų tautos dvasinio prisikėlimo apraiškų. Bendrijos kūrimo iniciatoriams rūpėjo suburti visas miesto bei Vakarų Lietuvos Pamario krašto chorines pajėgas, koordinuoti suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo chorų bei ansamblių veiklą, remti naujas choro dirigentų, muzikos mokytojų iniciatyvas. Bendrijos įkūrėjo ir pirmininko doc. Roberto Varno bei jos Tarybos dėka bendrijos veikla ženkliai pakoregavo numatytas gaires, praplėtė veiklos horizontus - bendrija tapo visos Žemaitijos ir Pamario krašto chorinio judėjimo centru. Nemaža dalimi, jau praėjus 25-mečiui, tokia ji liko ir šiandien.

Istorinių Lietuvos Atgimimo dienų įvykiai ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ gimimas – viena iš daugelio tų metų tautos dvasinio prisikėlimo apraiškų. Bendrijos kūrimo iniciatoriams rūpėjo suburti visas miesto bei Vakarų Lietuvos Pamario krašto chorines pajėgas, koordinuoti suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo chorų bei ansamblių veiklą, remti naujas choro dirigentų, muzikos mokytojų iniciatyvas. Bendrijos įkūrėjo ir pirmininko doc. Roberto Varno bei jos Tarybos dėka bendrijos veikla ženkliai pakoregavo numatytas gaires, praplėtė veiklos horizontus - bendrija tapo visos Žemaitijos ir Pamario krašto chorinio judėjimo centru. Nemaža dalimi, jau praėjus 25-mečiui, tokia ji liko ir šiandien.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas pirmųjų „Aukuro“ bendrijos žingsnių buvo vyrų choro „Aukuras“ įsteigimas. Vėliau šis choras peraugo į mišrų chorą „Aukuras“ (vadovas Alfonsas Vildžiūnas). Atgimimo banga atkėlė vartus pasaulin, suteikė galimybę pažinti beveik nežinomą turtingą pasaulio lietuvių išeivijos muzikinę kultūrą. 1989-jų metų pavasarį ir vėliau bendrija iniciavo Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikinei kultūrai skirtas mokslines konferencijas bei kelių koncertų ciklus, talkinant to meto Lietuvos Konservatorijos Klaipėdos fakultetų muzikinėms katedroms. Konferencijose dalyvavo svečiai iš užjūrio, kompozitoriaus Stasio Šimkaus sūnus, kompozitorius ir pianistas Algis Šimkus su žmona, bendrapavardis iš Australijos Vaclovas Šimkus, kompozitorius Jeronimas Kačinskas su žmona. Didžiuojamės, jog profesorius Jeronimas Kačinskas sutiko būti ne tik Klaipėdos miesto garbės piliečiu, bet ir mūsų „Aukuro“ bendrijos garbės nariu. O 2011 metais bendrijos iniciatyva buvo pakviestas iškilus Lietuvos išeivijos kultūros puoselėtojas, „Muzikos žinių“ redaktorius, kompozitorius Faustas Strolia su šeima. Jo garbingo 80-mečio jubiliejaus proga buvo surengta eilė renginių, koncertų, susitikimo vakarų, KU bibliotekoje bei Menų fakultete surengtos parodos, skirtos Strolių šeimai paminėti, Faustui Stroliai buvo suteiktas „Aukuro“ bendrijos garbės nario vardas.

REKLAMA

Per visą bendrijos gyvavimo laiką, nuolat bendraujant su daugeliu muzikų ir organizacijų išeivijoje, buvo sukauptas didžiulis vertingas mūsų išeivijos muzikinės kultūros archyvas, kuris vėliau perduotas Klaipėdos universiteto Muzikologijos institutui.

Vienas svarbiausių Bendrijos tradicinių renginių - Stasio Šimkaus tarptautinis chorų konkursas, kuris rengiamas kas dvejus metus. Prasidėjęs dar 1976 metais doc. Vytauto Blūšiaus ir grupės iniciatyvių chorvedžių dėka, konkursas, remiamas miesto Savivaldybės, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Klaipėdos universiteto, kitų institucijų išaugo į vienintelį tarptautinį chorų konkursą šalyje. Konkursų jau būta 19. Juose dalyvauja daugelis žymių Lietuvos bei užsienio šalių chorų, o vertinimo komisijoje dirbo jau ne vienas Europos bei Pasaulio žymus muzikas. Konkursas vis labiau plečiasi bei artėja prie siekiamo prestižinio tarptautinio konkurso statuso.

„Aukuro“ bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena miesto bei regioninė dainų šventė, skirta įvairioms progoms bei šio krašto iškilioms asmenybėms paminėti - S. Šimkui, J. Žilevičiui, J. Švedui, J. Karosui, Vydūnui. Į jas suvažiuodavo chorai ne tik iš Vakarų Lietuvos krašto, bet ir visos Lietuvos. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti 2007, 2010, 2012 metų jubiliejines dainų šventes, skirtas Mažosios Lietuvos lietuvių šventės 80-mečiui, 85-mečiui ir kitiems reikšmingiems Lietuvai ir šiam kraštui jubiliejams. Šių švenčių metu, be pagrindinės dainų šventės Vasaros estradoje, vyksta daug kitų renginių, skirtų šiems garbingiems jubiliejams – koncertai miesto aikštėse, koncertų salėse, konferencijos, istorinių dokumentų parodos, ekumeninės mišios ir bažnytinių chorų koncertai, tautodailininkų mugė, išleisti leidiniai, renginiai ant Rambyno kalno ir kt.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų