Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą: kovo 26 d. 18:00 val. Klaipėdoje, Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) žiūrovų lauks Džozefo Keselringo (Joseph Kesselring) dviejų dalių komedija „Aršenikas ir seni nėriniai“.
Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą – pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Šitą nejaukią nišą kiekvienas užpildo savaip – kas studijuoja Trečiojo amžiaus universitete, kas dainuoja chore „Sidabrinė gija“, kas užsiima labdara ar tiesiog imasi rūpintis viso rajono kačių mityba. Džozefo Keselringo juodosios komedijos „Aršenikas ir seni nėriniai“ herojės – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Va čia tai iš tiesų – žudantis gerumas, radikalus humanizmas...
Džozefas Keselringas gimė išeivių iš Vokietijos šeimoje Niujorke 1902 m. Jo gyvenimas buvo nuolat susijęs su teatru: būdamas dvidešimties Keselringas dėstė muziką bei vadovavo mėgėjiškam dramos būreliui Betelio koledže Kanzase, nuo dvidešimt trejų metė darbą ir ėmėsi pats vaidinti, rašyti apsakymus bei nedideles pjeses. Nuo 1933 iki savo mirties 1967-aisiais Dž. Keselringas parašė dvylika pjesių, iš kurių penkios buvo pastatytos Brodvėjuje, tačiau dauguma jų kritikų buvo negailestingai supeiktos kaip mėgėjiškos ir primityvaus siužeto. Vienintelė pjesė, sulaukusi milžiniško tiek žiūrovų, tiek ir kritikų pripažinimo, buvo „Aršenikas ir seni nėriniai" (1939). Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: Keselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais.
Prie pjesės sėkmės prisidėjo ir laikmetis: tuometinė Amerika buvo išvarginta karo nuojautų, tad atsipalaiduoti ir pasijuokti buvo tiesiog gyvybiškai būtina. O teatrų repertuaruose anuomet vyravo rimtos ir niūrios realistinės pjesės, prifarširuotos socialinės kapitalizmo kritikos.
„Aršeniko ir senų nėrinių“ populiarumas buvo, kaip rašė tuometiniai kritikai, buvo tiesiog žvėriškas. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodyta 1444 spektakliai, Londone – 1337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.
1944 m. Holivudas pagal pjesę pastatė filmą, tapusį pasauline juodojo humoro klasika (rež. Frenkas Kapra, vaidino Bobas Houpas, Keris Grantas, Borisas Karlofas; beje, prieš pasirenkant Karlofą vienas iš kandidatų į vaidmenį buvo patsai Ronaldas Reiganas, vėliau tapęs Amerikos prezidentu). Įdomu tai, kad filmas buvo baigtas jau 1941 m., tačiau prodiuseriai, laikydamiesi sutarties, dantis sukandę laukė, kol bus baigtas rodyti spektaklis Brodvėjuje. Spektaklio populiarumas buvo toks didžiulis, kad laukti teko net ketvertą metų...
Spektaklį „Aršenikas ir seni nėriniai" režisavo Povilas Gaidys, o scenoje matysime visą būrį Klaipėdos dramos teatro aktorių: jums vaidins Elena Gaigalaitė, Irena Simonaitytė, Valentina Leonavičiūtė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Edvardas Brazys, Česlovas Judeikis, Monika Vaičiulytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Rimantas Pelakauskas, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas bei Jonas Naujokas.