Nuo kovo Klaipėdoje baigsis vadinamasis „minkštasis“ laikotarpis, kai už automobilių stovėjimą apmokestintose zonose nesumokėję vairuotojai išvengdavo atsakomybės. Į gatves išvažiavus ir antrajam kontrolierių ekipažui, pažeidėjų jau laukia realios bausmės.
Tačiau niekas iki šiol taip ir nepaaiškino, kodėl buvo nustatytos būtent tokios plačios apmokestintos zonos ir pristatyta tiek daug stovos skaitiklių, ypač, kai dalis aparatų užkišti tokiuose užkampiuose, kad jų egzistavimas, regis, niekaip nesusijęs su garsiai deklaruotu noru sureguliuoti transporto eismą.
Maža to, abejonių kelia ir uostamiesčio valdžios pasiryžimas sunkmečiu išleisti pasiskolintus 3,2 mln. litų už stovos skaitiklius, juolab kad galimos paskolos sąlygos kol kas neatskleidžiamos, bet, sprendžiant pagal tai, už kiek skolinasi Vyriausybė, palūkanos gali siekti apie 10 procentų.
Beje, prievolę paimti ir grąžinti tą paskolą savivaldybė ketina užkrauti ant viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pečių. O tai reiškia, kad kontrolieriai be skrupulų „skalpuos“ pažeidėjus, nes KKT trūks plyš reikės surinkti reikiamą sumą įmokoms bankui.
Sumažino perpus
Bandant išsiaiškinti, kas konkrečiai nurodė pastatyti tokį kiekį stovos skaitiklių ir sugalvojo jų išdėstymo schemą, teko atsimušti į sieną. Vieno žmogaus nėra, o atsakingi asmenys minėjo tik darbo grupę, kurią esą sudarė daug asmenų: politikų bei specialistų, samdytų ekspertų.
Žinoma tiek, kad konkursą dėl įrenginių išdėstymo schemos laimėjo Vilniuje registruota UAB „A.CONS“, tačiau „Vakarų ekspresui“ nepavyko susisiekti su jos atstovais. Mat adresu, kuris yra nurodytas kataloguose, registruota per 50 firmų. Telefono negalėjo pasakyti ir mokamas informacijos paslaugas teikianti bendrovė.
„Parkomatus“ pastačiusios ir juos prižiūrinčios UAB „Urbico“ Klaipėdos padalinio vadovas Artūras Sudmintas mūsų dienraščiui sakė, kad pradžioje buvo numatyta įrengti net 300 stovos skaitiklių.
Vėliau, derinant mokamų zonų schemas, mažinant teritoriją, apskaičiuota, kad reikia 150 įrenginių. 144 jau stovi, dar 6 bus pastatyti artėjant vasaros sezonui Melnragėje.
„Jei kas nors spekuliuoja, esą mes konkursą laimėjome dėl to, kad bendrovė parėmė kurią nors partiją, - tai nesąmonės. Mūsų padalinys tikrai nerėmė, o konkursą laimėjome pasiūlę net 800 tūkst. litų mažesnę kainą nei antrosios vietos laimėtojai. Tad sąmokslo teorijų net negali būti“, - tikino jis.
Beje, 2008 metų Klaipėdos miesto Strateginės veiklos plane įrašyta, kad pastatyti reikėtų ne 150, o 110 „parkomatų“.
Tačiau atsakingi asmenys teigė, esą tas planas - ne toks dokumentas, kuriuo reikėtų visu šimtu procentų vadovautis, o minėtas skaičius paimtas „iš lempos“, nes nebuvo iki galo suderinta mokamų zonų schema.
Paskolos kupra
„Vakarų ekspreso“ žiniomis, įvertinus beveik 2 mėnesių rezultatus, nuo rinkliavos surinkimo plano atsiliekama apie 10-20 tūkst. litų.
KKT direktorius Gintaras Neniškis to nepatvirtino ir teigė esąs įsitikinęs, kad per metus pavyks surinkti planuojamus 1,9 mln. litų ir dėl paskolos atidavimo neva problemų neturėtų kilti.
„Kai pradėsime griežtai kontroliuoti rinkliavos vykdymą, pinigų surinksime. Žmonės perka abonementus ir pirks juos ateityje dar aktyviau, nes taip daryti ekonomiškai naudingiau. Tikrai nebus taip, kad už „parkomatus“ mokės tie, kurie važinėja visuomeniniu transportu. Žinoma, visada išlieka teorinė galimybė, kad nesurinksime planuotų pajamų, tuomet tektų kreiptis pagalbos į Tarybą“, - pripažino G. Neniškis.
Leidimo imti paskolą KKT Tarybos ketina prašyti jau kovo mėnesį, nes tiksi laikrodukas ir būtina vykdyti įsipareigojimus bendrovei „Urbico“, kuri jau atsiskaitė su gamintojais ir laukia pinigų.
Neatmetama ir galimybė, kad, esant prastiems rezultatams, po metų teks peržiūrėti ir greičiausiai dar didinti rinkliavos tarifus.
KKT direktorius nesiėmė vertinti naujosios sistemos socialiniu atžvilgiu, tačiau techniškai norimas rezultatas esą pasiektas - bent jau senamiestyje.
„Anksčiau pastatytų automobilių kiekis pusantro du kartus viršijo esamų stovėjimo vietų skaičių, dabar perteklius siekia tik 20 proc. ir tai - tik senamiesčio pakraščiuose. Žmonės gali vaikščioti senamiestyje nebe važiuojamąja dalimi, kaip dėl netvarkingo mašinų statymo buvo anksčiau, o šaligatviais“, - sakė jis.
Nori pakeisti įpročius
KKT vadovas įsitikinęs, kad visuotinis nepasitenkinimas kilo dėl to, kad sistema pradėjo veikti ekonominiu sunkmečiu. Taryba dar 2007 metais įvedė rinkliavą, tačiau politikai ir valdininkai ilgai „marinavo“ ir vilkino darbus, kol atėjo 2009-ieji.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl kai kurie „parkomatai“ stovi net ir atokiose vietose, G. Neniškis tikino, kad būtinas bendras, vientisas sistemos veikimas ir tik tuomet jis bus efektyvus.
„Rinkliavos tikslas - ne pasipelnyti, o sureguliuoti susisiekimo sistemą. Žinoma, žvelgiant iš ekonominės pusės yra vietų, kur surenkama mažai pinigų. Tačiau, jei, tarkime, apmokestintume Turgaus gatvę, o greta esančią - ne, tuomet juk tokia vieta būtų prigrūsta automobilių. Tam, kad keistųsi žmonių susisiekimo įpročiai, turi veikti visa zona, apmokestintas visas žiedas“, - tikino KKT vadovas.
Jis pripažino, kad dabar gyvuojanti sistema nėra tobula: norintiems gauti leidimus ar mėnesinius abonementus tenka pasinerti į biurokratijos jūrą, minti savivaldybės administracijos slenksčius, laukti dokumentų.
Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi daug gyventojų, kurie negaudavo metinių leidimų, nors gyvena mokamose zonose, o namai - be kiemų. Pavyzdžiui, - Lietuvininkų a. 7. Skaitytojas dėl leidimo kreipėsi dar sausio pradžioje, tačiau po ilgų atsikalbinėjimų teisė jį įsigyti jam suteikta tik vasario pabaigoje.
Beje, tik nuolat viešinant informaciją apie žmonių patiriamus nepatogumus Klaipėdos savivaldybės administracija teikėsi paskelbti visų namų, kurių gyventojams priklauso leidimai, sąrašą.
„Taip, dabar žmonėms nepatogu vaikščioti į savivaldybę, tačiau tą sistemą mes tobulinsime. Sieksime, kad abonementus būtų galima įsigyti ir spaudos kioskuose“, - žadėjo G. Neniškis.
Trukdo ir tai, kad už abonementą susimokėjus internetu, vis viena tenka kėblinti į banką ir gauti tai patvirtinantį dokumentą, nes savivaldybės klerkams būtina matyti antspaudą.
„Nejaučia gyvenimo ritmo“
Eugenija ODEBRECHT, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė, miesto Tarybos narė :
Nesurinks reikiamo pinigų kiekio iš tos rinkliavos. Visas rezultatas - tuščias, „iššluotas“ miesto centras. Mano prognozės pasitvirtino: valdžia išvarė žmones iš senamiesčio, žlugdomas verslas. Jie griebia už gerklės, nes reikia atiduoti pinigus už darbą firmai, kuri liberalcentristus parėmė per Seimo rinkimus. Mano žiniomis, 39 tūkst. litų. Reikia juk kažkam „biznį“ padaryti, ir nesvarbu, kad viso miesto verslas žlugdomas. Sukilo viešbučiai, maitinimo įstaigos. Tikrai nerealu, kad per metus iš rinkliavos pavyks surinkti 2 mln. litų. Valdžiai - gerai: sėdi, gauna algą, „vokelius“, priedus, tad jiems neįdomu, kuo kvėpuoja miestiečiai, jie nejaučia tikrojo gyvenimo ritmo. Klerkai geriau aiškina verslininkams, kad yra tik dvi „bobos“, nepatenkintos esama tvarka. Mes jau pradėjome derybas su advokatais, kurie išsiaiškins, ar galima pagal Konkurencijos įstatymą pristatyti tiek „parkomatų“ nepaliekant jokios alternatyvos. Nėra pasirinkimo teisės, palikta tik vienintelė teisė - nevažiuoti į senamiestį, centrą. Tai - Brežnevo metodai: 3 maišai valstybei, o 1 - sau. Kažkokia arabiška „bakšišo“ politika.
Rinkliavos „laimikiai“
• Vasario 18 d. duomenimis, išduoti 595 metiniai gyventojo leidimai, surinkta 8 tūkst. 925 Lt
• Parduoti 253 abonementai už 118 tūkst. 400 Lt
• Rezervuotos 7 vietos senamiestyje po 500 Lt už 1 vietą mėnesiui
• Vasario 23 d. duomenimis, iš stovos skaitiklių surinkta apie 51 tūkst. Lt
Denisas Nikitenka
