Artimiausiu metu, gavus Radiacinės saugos centro leidimą, Klaipėdos apskrities ligoninėje moterų krūtų mamografija bus atliekama naujausios kartos aparatu - skaitmeniniu mamografu.
"Tai trečias Lietuvoje mamografas, turintis tokias dideles galimybes", - "Vakarų ekspresui" demonstravo gydytoja radiologė Virginija Žukauskienė, tirsianti aparatu kartu su kolege gydytoja Jūrate Venckuviene.
Skaitmeninis mamografas įgytas įgyvendinant Europos Ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą "Onkologinių susirgimų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir gydymo užtikrinimas Klaipėdos apskrities ligoninėje".
Diagnostika mamografu leidžia įtarti vėžį ir pastebėti įtartinus kuo smulkiausius židinius bene dvejais metais anksčiau, nei juos būtų galima apčiuopti. O išoperavus jį labai ankstyvos stadijos - daug mažiau šansų jam atsinaujinti, daugiau - padėti moterims ir ryškiai pailginti jų gyvenimo trukmę.
"Įprastu mamografu daromos paprasčiausios nuotraukos, o vaizdas padidinamas lupa. Skaitmeninis mamografas leidžia kompiuterio ekrane krūtų audinio vaizdą maksimaliai padidinti, paryškinti, net išmatuoti židinio dydį", - naujomis galimybėmis džiaugėsi gydytoja radiologė V. Žukauskienė.
Jei randamas įtartinas ligos židinukas, panaudojamas papildomas stalas su specialia įranga, leidžiančia padaryti ne tik papildomą ligos židinio nuotrauką, bet ir atlikti biopsiją audinio mėginiui paimti. Stalas įrengtas taip, kad moterims biopsija nesukelia didelio diskomforto. Šią procedūrą atliks gydytojas chirurgas Algirdas Kasiliauskas.
Moterims nuo 50 iki 69 metų, kurios kreipsis pagal valstybės finansuojamą atrankinę mamografinės patikros programą, tyrimas bus atliekamas nemokamai.
Informacija
Mamografija (lot. glandulia mama - "pieno liauka", grafo - "rašyti") - tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas mamografu, naudojant rentgeno spindulius. Mamografijos metodu aptinkami įvairūs krūtų pakitimai - cistos, fibrocistinės ligos, jų įvairios formos, įvairūs navikai, krūties vėžys, ypač neapčiuopiamos vėžio formos ir labai mažų matmenų augliai, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1- 2 metams. Šiuo tyrimu daugiau kaip 70 procentų visų krūties vėžio atvejų aptinkami tarp vyresnių kaip 40 metų moterų. Reguliari moters sveikatos stebėsena, taikant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti apie 35 proc.
Vadinamąją bazinę mamografiją pirmą kartą rekomenduojama atlikti sulaukus 35 metų, o nuo 40 metų tikrintis kas 1,5-2 metai. Tačiau esant krūties vėžio atvejų giminėje (sirgo mama, sesuo, teta) tirtis pradėti reikėtų anksčiau, be to, rekomenduotina mamografiją atlikti prieš skiriant pakaitinę hormonų terapiją.
Mamografinis tyrimas atliekamas pirmą savaitę po menstruacijų, 7-15 dienomis. Procedūros metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų plastikinių plokščių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama krūties rentgeno nuotrauka. Prieš tyrimą negalima naudoti dezodorantų, nes jie duoda papildomų šešėlių. Šis instrumentinis tyrimas suteikia daugiau informacijos apie auglio dydį, vietą ir turinį bei parodo kai kurias detales, kurių gydytojas negali apčiuopti rankomis ar pastebėti atlikdamas išorinę krūtų patikrą. Kai kurios moterys po tyrimo gali justi nedidelį maudimą ar skausmą, bet jis greitai praeina. Nereikėtų baimintis ir rentgeno spindulių - jų kiekis, reikalingas krūties rentgenogramai atlikti, yra visai mažas.
Atsižvelgiant į mamografinio tyrimo rezultatus, gali būti paskirti ir papildomas diagnostinis tyrimas, pvz., ultragarsas ar onkochirurgo konsultacija.
Krūties vėžio diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta apie 1300 moterų. Nuo 2005 metų taikomos atrankinės mamografinio tyrimo programos, kurios numato 50-69 metų moteris vieną kartą per dvejus metus ištirti nemokamai. Penktus metus atliekama patikra leidžia kasmet patikrinti daugiau nei 50 tūkstančių moterų. Vienai iš 200 moterų nustatomas krūties vėžys, dažnai ikiklinikinės stadijos. Jei ne atrankinė patikra - liga būtų nustatoma gerokai vėliau. 2005-2009 m. Lietuvoje buvo atlikti daugiau nei 200 tūkst. mamografijos tyrimų, iš jų - apie 18 tūkst. atvejų buvo nustatytos ikivėžinės būklės, apie 500 atvejų - piktybiniai navikai.
Straipsnio autorė Genovaitė PRIVEDIENĖ.
