Padedant ugniagesiams, į 35 metrų aukštį kyla Jūros šventės vėliava. Prasideda 63-ias didžiausias Lietuvoje festivalis. Šiųmetės Jūros šventės šūkis – banguok laisvai.
„Atliepdami pasaulines realijas ir galvodami koks yra džiaugsmas kurti, švęsti ir kviesti į miestą svečius, mes sakom – banguokim laisvai“, – kalba Jūros šventės organizatorė Živilė Putnienė.
O tarsi milžiniška banga Klaipėdą užtvindo tradicinė šventės dalyvių eisena uostamiesčio gatvėmis. Ne ką mažesne banga ošia ir seniausias Jūros šventės akcentas – mugė. Prekybininkai kalba apie žmonių nuotaikas ir kainas bei giria savo prekes.
„Kadangi pas mus kaimiški gaminukai, natūraliai gaminti, pas mus labai perka“, – sako prekeivė iš Kazlų Rūdos Rita.
„Žinokit, tos nuotaikos, tai gal žmonės yra rimtesni. Tokie neatsipalaiduoja. Tai korona, tai karas. Bet aš manau viskas praeis“, – kalba prekeivė iš Utenos Vaida.
„Viskas pabrango, bet vis tiek nusideri. Tą eurą užsidedi, vis tiek tau nuderi. Va ir visa pabaiga“, – aiškina prekeivė iš Dembavos Genutė.
Apie kainas nebijo pašnekėti ir mugės lankytojai iš visos Lietuvos. Kai kurie ir pirkinių krepšelius praveria:
„Čia yra lininė staltiesė, bus dovanų. O čia tėtis užsiprašė lininės patalynės. – O kaip kainos šiais metais? – Šiek tiek brangiau, bet galima derėtis.“
„Karamelė ir papuošalai. – Ir kaip kainos šiemet? – Kol kas neblogos. Dar įperkam. – Ką reiškia neblogos? – Jei dar už 5–10 eurų gali kažką nuspirkit, tai visai neblogai sakyčiau.“
„Ką tik įėjom. Jau kažką nusipirkom. Mugė įvyko. – Ką nusipirkot? – Nežinau. Žmoną kažką tai pirko, man tik davė nešti. – O pinigų žmona paėmė iš jūsų? – Pati mokėjo šį kartą. – Girdėjot kiek? – Ne, neklausiau kiek.“
Pirmoji šventės diena nėra karšta, tačiau tikrai ir nešalta. Pučia vėjas, prasideda savaitgalis, o vakare laukia koncertai. Tad šypsenų mieste daug. O ir klaipėdiečiai pagal seną tradiciją ne visi iš miesto per šventę pabėgo:
„Nejaučiam tokio poreikio. Ateinam, pasidžiaugiam tiek, kiek norim, o po to einam ilsėtis. Nematom poreikio bėgti.“
„Gera šventė. Gera, linksma. Kol kas mažai linksmino, bet žmonių daug ir gera yra šventė, kad daug žmonių.“
„Įstrigo, kad ramu, gražu, visi džiaugiasi. Visi vaišinasi ir patenkinti visi.“
Ne ką mažiau džiaugsmo ir mažiesiems. Šiandien Klaipėdoje pasiektas rekordas. Plaukiančiame kelte kreidelėmis nupieštas didžiausias piešinys. Jo plotas daugiau nei 300 kvadratinių metrų, o dviem tūkstančiais kreidelių savo fantaziją realizavo kone du šimtai vaikų ir jų artimųjų:
„Tai tėtis padeda šiandien? – Ne, ką jūs, aš tik dirbu.“
„Ką tu pieši šiandien? – Jūrų arkliuką ir jūrą. – Kodėl šitaip? – Nes aš labai mėgstu vandenį. – O kaip su jūrų arkliukais? – Jie man labai mieli. – Augini gal namie? – Ne, bet svajoju.“
„Kačiuką, antį. – Turi namuose gal kokį kačiuką? – Taip. – Koks vardas? – Pijus. – Tai jį ir nupiešei? – Ne. – Kodėl? – Nes spalvų tokių nėra.“
„Kuo būsi užaugęs? – Dalininku.“
„Sugalvojom nupiešti „Smiltynės perkėlos“ logotipą. Tai su broliu, pusbroliu, šeimyna ir piešiam.“
„Manytume, kad tai pirmas toks įvykis ne tik Pabaltijyje, bet ir visame pasaulyje“, – sako „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas.
Tiesa, vis dėl to ore tvyro ir nerimo šešėlis. Užsikrėtusių naujausia Covid-19 atmaina Klaipėdoje daugėja kasdien. Dabar uostamiestyje kasdien nustatoma po šimtą oficialių atvejų.
„Skaičiai palyginti nemaži ir yra augantys. Ir jei palyginti su praeitų metų šios dienos, šių metų ir praeitų metų, tai sergamumo rodiklis 14 dienų 100 000 gyventojų Klaipėdos mieste yra didesnis dviem kartais“, – komentuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Raimundas Grigaliūnas.
„Trisdešimtyje vietų, kur yra vanduo, nusiplauti rankoms bus ir dezinfekcinio skysčio taškai. Tai svarbus momentas. Taip pat informaciniai stendai prisiminti, kaip reikia elgtis saugiai“, – sako Ž. Putnienė.
Jūros šventė tęsis tris dienas. Organizatoriai dar neesančius Klaipėdoje gundo atvykti šeštadienį
„Meridiano aikštėje įsikurs jūrininkų skveras, šeštadienį jis bus pilna ir aktyvus, ir kiekvienas, kuris nežino kaip gyvena klaipėdiečiai, gali užsukti ten ir suprasti ką reiškia būti jūrinio miesto kapitonu, locmanu, bocmanu“, – kalba Ž. Putnienė.
Kasmet per ją Klaipėdą aplanko apie pusė milijono žmonių.
