Ikiteisminio tyrimo metu atskleista, kad įtariamasis bendrovės direktorius nepateikė jo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei dalies duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko į įmonės buhalterinę apskaitą šie duomenys buvo neįtraukti ir apskaitos dokumentais pagrįstos ne visos bendrovės gautos pajamos, bei bendrovės darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis.
Nustatyta, kad už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes bendrovės kasoje nebuvo užpajamuota apie 9,4 tūkst. eurų, o bendrovės darbuotojams „vokeliuose“ buvo priskaičiuota ir išmokėta apie 24,8 tūkst. eurų. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovėje beveik du mėnesius dirbo asmuo, su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, o atlyginimas jam buvo mokamas neoficialiai.
Taip pat nustatyta, kad bendrovės direktorius, siekdamas išvengti prievolės sumokėti daugiau kaip 13,9 tūkst. eurų mokesčių į valstybės biudžetą bei įmokų į Valstybinio socialinio fondo valdybos biudžetą, į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai gresia maksimali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
