„Ši daina ir jos žodžiai „gimė“, lygiai prieš dešimt metų, tačiau būtent šiandien supratau ką tuomet turėjau omenyje, kai supratau šiek tiek mažiau nei dabar, todėl tai įkvėpė mane įrašyti ją pagaliau, nes kada gi dar jei ne dabar?“ – pasakoja klaipėdietė Gabija.
„Tai daina apie gyvenimą ir mums „primetamus“ įsitikinimus, kai žmonės sako, jog esame kažkam per jauni, kažkam per seni – mažiau svajok ir gyvenk, kaip privaloma.
Tačiau širdyje dalis mūsų visad jaučiasi taip, kaip ir vaikystėje, kai svajojom apie viską kas mums buvo svarbu ir reikšminga, artima sielai.
Todėl šia daina noriu pasakyti, jog nepaisant visų problemų šioje žemėje, mes tik jos vaikai, kurie nori ir gali būti su rožiniais akiniais, tikėti savo svajonėmis ir pasauliu, nepaisant to ką sako kai kurie kiti žmonės.
Svajokime ir būkime savimi!“ – sako Gabija
