Švyturio gatvės gyventojai užfiksavo vaizdą sekmadienį ryte: matyti, kaip kompanijos „Klasco“ teritorijoje raudonai dulka perkraunama geležies rūda.
Tačiau asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją vadovė Alina Andronova sako, kad „Klasco“ sekmadienį net nenaudojo net jos turimos priemonės, kuri leistų dulkių kiekius šiek tiek sumažinti. Tiesa, ji sako, kad ši priemonė ir nelabai veiksminga.
„Netgi ir jų nenaudojo, taupė, nes matyt pastebėjo, kad vėjo kryptis link marių ir kad taršos matavimo įrenginiai, esantys ties uosto riba, greičiausiai neužfiksuos“, – mano ji.
Gyventojai sako, kad keisti sutapimai: labiausiai taršūs darbai vykdomi būtent savaitgaliais ir naktimis.
„Mūsų langas į galą yra, tiesiog matosi tokie tuntai dulkių, ypač naktimis, jie taip, aš kada blogai miegu, atsikeliu apie 6 val., dulkių yra žiauriai daug", – pasakojo moteris.
Socialiniame tinkle gyventojai dalijasi dulkių padengtų palangių vaizdais.
„Čia kvėpuot nėra kuo. Lango iš to galo, kur pas mus miegamasis, atidaryt yra neįmanoma, nes ten uostas, ten kranai, čia, matyt, gal kokią geležies rūdą krauna, labai daug", – guodėsi gyventojas.
Klaipėdiečiai pyksta, kad geležies rūda kraunama pačiame miesto centre.
„Ši medžiaga yra toksiška, ji neigiamai veikia aplinką, visuomenės sveikatą, dėl to gyventojai yra labiausiai sunerimę ir nustebę, kodėl ir ypač Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra pateikusi sveikatos poveikio vertinimą", – sakė A. Andronova.
Bendrovė pripažįsta, kad sekmadienį du kartus kilo dulkių debesys, esą darbuotojai nesuvaldė technikos – nepanaudojo vandens patrankų, bet taršos ribos viršytos esą nebuvo. Po to krova nutraukta. O anglies kokso, dėl kurio klaipėdiečiai dar pernai nerimavo, bendrovė apskritai nebekrauna. Visuomenės sveikatos centras nuo rugpjūčio mėnesio sulaukė šimto klaipėdiečių skundų dėl „Klasco“ veiklos. Vieno naujausio – po sekmadienio krovos.
„Mes ėmėm ir dulkes, ir geležies rūdos koncentraciją gyvenamojoje aplinkoje, kadangi mūsų tokia kompetencija, tai ore nei dulkių koncentracija, nei geležies oksido neviršija tuose butuose, kuriuose mes ėmėme prie įmonės", – komentavo Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės sk. vedėja Asta Šlepetienė.
Tyrimą teko išplėsti, paimti mėginiai nuo žmonių palangių ir bendrovės krovinių: nustatyta, kad tai ta pati geležies rūda, nors bendrovė tikino, kad palanges juodai nudažo tiesiog aplinkos dulkės, transporto keliama tarša.
„Nėra teisės akto, kiek gi tų miltelių gali būt, kokia ta geležies oksido, sakykim, koncentracija, jos tiesiog neturi būti. Produktas kraunamas neturi išeiti iš įmonės teritorijos. Tokį tyrimą mes esame sausio mėnesį paėmę, įrodę, pateikę informaciją, kad tikrai tas produktas yra pas žmones", – kalbėjo ji.
Kadangi nėra reglamentuota, kiek tų dulkių leidžiama – yra pasakyta, kad jų išvis neturi būti – tad čia net nuobaudos skirti neįmanoma, tiesiog bendrovei liepta krauti taip, kad niekas į aplinką nedulkėtų, rasti priemones, kad tarša nesklistų. Žinoma, yra kas gyveno ir prastesniais laikais: žmonės pamena, kai krovė anglį.
Gyventojai naujausius taršos vaizdus ir informaciją persiuntė Aplinkos ministerijai, laukia atsakymo ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos, esą vienintelis būdas išspręsti problemą – išvis stabdyti geležies rūdos krovą.
