Savaitė ar dvi nuolatinio lietaus, stiprus vakarų vėjas, - ir Klaipėdos gyventojai vėl būtų priversti prisiminti 2005-uosius, kai šiaurinę uostamiesčio dalį ties Tauralaukiu skandino potvynis. Kad ši grėsmė netgi labai reali, - įrodo Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų atlikta galimybių studija apie karščiausias potvynių zonas Klaipėdos apskrityje.
Atlikti tyrimai rodo, kad per žingsnį nuo potvynio yra ir žemuma ties Tauralaukiu.
„Susidarius palankioms oro sąlygoms išsilieti Danei, visa Žolynų gatvė būtų apsemta. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai šioje gatvėje po savo namus braidytų guminiais batais. Remiantis studija, aiškiai matyti, kad namai šiame kvartale pastatyti per arti prie vandens. Tas pats gresia ir Tauralaukio gyvenvietės pradžiai“, - dienraščiui tvirtino Stanislovas Kučinskas, Klaipėdos apskrities civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius.
Sunerimo po 2005-ųjų
Atliktoje Akmenos-Danės potvynių rizikos įvertinimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo galimybių studijoje šiaurinė Klaipėdos teritorija pažymėta mėlyna juosta. Ji rodo, kiek žemės potvynio metu gali būti apsemta.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija studiją užsakė po 2005 metų stichinės nelaimės, kai buvo užlietas Mažasis Kaimelis, Tauralaukis, šiaurinėje miesto dalyje esantys sodai, taip pat Kretinga.
Per 2005 metų potvynį naujus namus ir butus Žolynų gatvėje įsirenginėję žmonės patyrė šimtatūkstantinius nuostolius, nes vanduo įsiveržė ne tik į rūsius, bet apsėmė ir pirmuosius aukštus.
Už studiją apskrities administracija jos rengėjams sumokėjo daugiau nei 90 tūkst. Lt. Tačiau panašu, kad pinigai panaudoti neracionaliai.
Nors Kauno žemės ūkio universiteto mokslininkai išvadose pateikia būdus, kaip apsaugoti gyventojus nuo vandens arba bent jau perspėti juos apie pavojų, jei šis grėstų atslinkti netikėtai, - nė vienas siūlymas nebuvo įgyvendintas.
Nei apskrities administracija, nei uostamiesčio savivaldybė nepasirūpino, jog metus trukęs mokslininkų darbas, už kurį sumokėta apvali suma, virstų specialiuoju planu ar dokumentu, į kurį privalu atsižvelgti.
Taip pat nėra jokio įstatymo ar potvarkio, įpareigojančio potvynio zonoje namus statančius ir pelningai parduodančius verslininkus informuoti būstų pirkėjus apie galimas grėsmes.
„Nuo 2005 metų apsemiamuose sklypuose pridygo namų kaip grybų. Visi būstai statyti beveik potvynio zonoje. Kažin ar nors vienas gyventojas, pirkdamas būstą, buvo informuotas apie galimas bėdas?“ - svarstė S. Kučinskas.
Nerimas auga kasmet
Anot apskrities Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktoriaus, į studiją pro pirštus žiūrėti negalima.
Vandens lygio matavimo sistema Minijos ir Akmenos-Danės upių baseinuose pastaraisiais metais vis dažniau užfiksuoja prie kritinės ribos priartėjusį vandenį.
Nerimą keliančio reiškinio priežastis - visuotinis klimato atšilimas ir faktas, jog galimų potvynių zonoje ir toliau dygsta namai.
„Civilizuotose šalyse žemės sklypai tokiose vietose yra patys pigiausi, o pas mus - atvirkščiai, būstai parduodami už pasakiškus pinigus ir dar pabrėžiama, jog vieta puiki - iki Danės upės vos 20 metrų. Žinoma, apie tai, jog sklypas bet kada gali būti užlietas, niekur nerašoma ir garsiai nekalbama. Atlikta studija lyg ir vieša, tačiau niekur viešai neskelbiama“, - akcentavo S. Kučinskas.
Anot jo, mokslininkai siūlo klaipėdiečius nuo vandens apsaugoti įrengiant pylimus arba dambą. Siūloma pasinaudoti užsienio šalių praktika ir potvynio zonose įrengti signalizacijos sistemą, apie vandens išsiliejimą gyventojus perspėsiančią garsiniu signalu ir, žinoma, neužstatyti teritorijų, patenkančių į pavojingą zoną.
2007 metų sausį studija viešai buvo pristatyta savivaldybei ir apskrities administracijai. Tolesnio jos likimo S. Kučinskas nežino.
STUDIJA. Specialistai stebisi, jog apie tai, kad kuris nors sklypas bet kada gali būti užlietas, niekur nerašoma ir garsiai nekalbama. Atlikta studija lyg ir vieša, tačiau niekur viešai neskelbiama (potvynio zonos pažymėtos mėlyna spalva).
Atidavė architektams
Klaipėdos mero patarėja Judita Simonavičiūtė, paklausta, ar savivaldybė kur nors pritaikė atliktą mokslininkų darbą, prisiminė, kad atidavė jį architektams.
„Tuo metu aš vadovavau savivaldybės administracijai. Remtis galimybių studija kaip oficialiu dokumentu, - negalime. Kreipiausi į apskrities viršininko administraciją, kad pagal turimą medžiagą parengtų specialųjį planą, nes apskritis buvo studijos užsakovai. Turint dokumentą būtų galima taikyti prevencines priemones minėtose teritorijose. Plano nėra iki šiol. Studiją atidavėme Architektūros ir miesto planavimo skyriui“, - sakė J. Simonavičiūtė.
Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika tikino, jog į studiją yra atsižvelgiama planuojant potvynių zonos užstatymą.
„Tačiau architektus mes galime tik supažindinti su tuo, kas gresia per arti priartėjus prie Danės. Deja, mūsų patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, nes oficialaus dokumento - specialaus plano - apskritis neparengė“, - apgailestavo A. Mureika.
Kodėl nesiimta priemonių apsaugoti Klaipėdos apskrities ir miesto gyventojus nuo galimų potvynių, šiandien apskrities administracijoje surasti atsakymą sudėtinga. Pasiūlymas rengti specialųjį planą buvo pateiktas, kai administracijai vadovavo Vytautas Rinkevičius.
Perspektyvos
Nuo įsimintinų 2005-ųjų niekas nepasikeitė ir Klaipėdos senamiestyje.
Jeigu Klaipėdą užkluptų liūtis, Teatro aikštė ir aplinkinės teritorijos vėl primintų Veneciją. Lietaus kanalizacija nespėtų sugerti visų kritulių ir jų išplukdyti į Kuršių marias, Danės upę bei Smeltalės upelį.
Taip yra todėl, kad didžioji dalis miesto lietaus kanalizacijos prieš keliasdešimt metų projektuota atsižvelgiant ne į maksimalų kritulių kiekį, kaip daroma dabar, bet į vidutinį lietaus rodiklį fiksuotu periodu.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ direktoriaus Leono Makūno teigimu, „karštų“ t.y. užliejamų vietų uostamiestyje - apie 20, ir ne visos jos - Klaipėdos senamiestyje.
Prieš keletą metų gausiai palijus skendo Mokyklos gatvės mikrorajonas. Lietaus kanalizacijos vandenys čia buvo susimaišę su fekaliniais. Dvokiantis vanduo užtvindė gyventojų rūsius.
L. Makūno nuomone, miestą nuo netikėtų liūčių gali išgelbėti didelio masto nutekamosios kanalizacijos rekonstrukcija.
Jo žiniomis, buvo atlikta opiausių miesto vietų studija, parengtas specialusis planas ir net numatyta lėšų naujos lietaus kanalizacijos projektavimui kai kuriose miesto vietose.
Anot L. Makūno, senamiesčio zonoje turėtų būti pastatyta lietaus vandens siurblinė, kuri pumpuotų vandenį iš nuotekų šulinio. Tai - tolimos perspektyvos, o kol kas vienintelis būdas apsisaugoti nuo potvynių - geras oras.
Už studiją apskrities administracija sumokėjo daugiau nei 90 tūkst. Lt. Tačiau panašu, kad pinigai panaudoti neracionaliai, nes nė vienas mokslininkų siūlymas, kaip apsaugoti gyventojus nuo vandens arba bent jau perspėti juos apie pavojų, nebuvo įgyvendintas
„Tik kartą per 10 metų“
Saulius RIMKUS, „Ergo Lietuva“ Klaipėdos atstovybės darbuotojas:
Nepastebėjau, kad užliejamų teritorijų gyventojai masiškai draustų savo nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, pagal nustatytą tvarką draudimo išmokos apdraudusiajam savo būstą priklauso tik tuomet, jei teritorija, kurioje gyvena žmogus, užliejama ne dažniau nei kartą per 10 metų. Priešingu atveju nekilnojamojo turto nedraudžiame.
Vaida Jutkonė