Žinia apie uostamiesčio ir Klaipėdos rajono merų sukirtimą rankomis dėl miesto teritorijos plėtros rajono sąskaita sujaudino dalinamų teritorijų gyventojus. Jie jau ėmė su klausimais atakuoti rajono valdžią. Tačiau tiek jos, tiek ir uostamiesčio vadovai tvirtina, kad iki šios reformos įgyvendinimo praeis dar nemažai laiko.
Klaipėdos miesto meras pripažįsta, kad šis ribų perbraižymas atneštų nemažai papildomų problemų, kurių niekaip neišsprendžia rajono valdžia. Būtent dėl to nemažai vadinamojo Purmalių trikampio gyventojų jau ne kartą yra pareiškę, jog su mielu noru oficialiai taptų klaipėdiečiais. Juolab kad Rimkų prijungimas prie Klaipėdos parodė, kad nors ir pamažu, bet civilizacija atkeliauja ir į miesto pakraščius.
Yra ir minusų
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad po praėjusį penktadienį įvykusio Klaipėdos rajono mero vizito pas uostamiesčio vadovą buvo pasiektas politinis susitarimas, kurio pagrindu bus ruošiami dokumentai kelių šimtų hektarų Klaipėdos rajono teritorijos perdavimui Klaipėdos miestui.
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog ši žinia jau sukėlė ažiotažą - netrūksta gyventojų skambučių.
„Kalba eina apie pusę Kalotės ir vadinamuosius Purmalius - trikampį nuo sodų bendrijos „Pakrantė“ iki sankryžos į Kretingą. Tačiau reikia akcentuoti, kad iki realių sprendimų priėmimo dar gana toli. Tai iš esmės nesisieja nei su Klaipėdos rajono, nei su uostamiesčio bendrųjų planų korekcijomis. Šie siekiai bent jau naujajame rajono bendrajame plane gali būti nurodyti tik tekstinėje dalyje. Tačiau ir iki to viskas turi būti išsamiai aptarta su bendruomenėmis. Galbūt kai kurie gyventojai nepanorės keisti savo „priklausomybės“, - sakė V. Vytienė.
Jos nuomone, kai kurioms teritorijoms būtų naudinga prisijungti prie Klaipėdos vien dėl bendrų inžinerinių tinklų. Kaip pavyzdį ji pateikė Kalotę, kurios dabar pusė priklauso miestui, pusė - rajonui.
Vyriausioji rajono architektė svarstė, kad kai kurie gyventojai gali nesutikti tapti klaipėdiečiais ir dėl mokesčių, nes, pavyzdžiui, rajone žemės mokesčiai yra kur kas mažesni nei mieste. Žmones gali baidyti ir procedūros - pasikeitus savivaldybių riboms reikėtų perregistruoti savo turtą.
„Jie jau ir apsispręstų rajono bei uostamiesčio vadžios, vėliau sektų ne ką lengvesnės procedūros, nes sprendimas dėl teritorijų pasikeitimo turi būti priimtas Vyriausybėje. Be to, tai pareikalautų ir nemažų išlaidų. Paskutinį kartą panašius rajono ribų pakeitimus darėme 1997-aisiais. Kiek pamenu, visos procedūros tada užtruko apie ketverius metus. Galbūt dabar viskas vyktų greičiau. Tačiau jau ir naują rajono bendrąjį planą numatome patvirtinti tik šių metų pabaigoje“, - sakė pokalbininkė.
Žinia, „dalinamame“ Purmalių trikampyje vyksta labai daug individualių namų statybų. Pasak V. Vytienės, tie žmonės, kurie iki teritorijų ribų pakeitimo nesusitvarkys pastatytų ar rekonstruojamų namų dokumentų, visas procedūras jau turėtų baigti Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Tarp labiausiai į Klaipėdos glėbį trokštančiųjų patekti yra ir gyvenviete baigianti pavirsti sodų bendrija „Pakrantė“, kurios atstovai nuolat blaškosi nežinodami, kas juos turi gelbėti nuo upės potvynių - rajonas ar šalia esanti Klaipėda.
Žmonėms - aiškumas
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius taip pat akcentuoja, kad jo ir kolegos iš rajono pasiektas susitarimas dar nieko iš esmės nereiškia.
„Visų pirma dar reikės abiejų tarybų valios. O ir paskui lauks dar daug procedūrų, nes reikės Vyriausybės sprendimo. Tačiau procesas jau pajudėjo. Mano požiūriu, Palangos, Liepojos plentų ribojamo trikampio perdavimas Klaipėdai būtų logiškas sprendimas, nes miestas galėtų geriau spręsti infrastruktūros, susisiekimo problemas. Aišku, tai papildomos problemos uostamiesčiui, tačiau Rimkų pavyzdys - išasfaltuotas kelias, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai - rodo, kad prie miesto prijungtos teritorijos nepaliekamos likimo valiai“, - sakė R. Taraškevičius.
Jis neneigia, kad miestui yra patrauklu ir tai, kad beveik 2 000 šioje teritorijoje gyvenančių žmonių pajamų mokesčiai garantuotai patektų į miesto biudžetą.
„Tokia reforma suteiktų daugiau aiškumo ten gyvenantiems žmonės. Prieš keletą metų šiaip taip pavyko sutarti, kad į šias gyvenvietes važiuotų Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos, o ne rajono ekipažai. Kiekvienais metais prie Danės įsikūrusios sodų bendrijos „Pakrantė“ atstovai nuolat blaškosi nežinodami, kas juos turi gelbėti nuo upės potvynių. Išplėtus miesto ribas nereikėtų ir šiose gyvenvietėse gyvenančių vaikų vaikyti iš Klaipėdos darželių“, - reformos pliusus vardijo meras.
„Būtume anklavas“
Egidijus Vaišvila, sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas
Per visuotinius narių susirinkimus žmonės nuolat klausia, kada pagaliau bendriją prijungs prie Klaipėdos. Visų pirma žmonėms nepatogu dėl to, kad visus formalumus reikia tvarkyti Gargžduose, iki kurių - 30 kilometrų. Problemos dėl elektros tiekimo - reikia kreiptis į Gargždus. Teisminiai reikalai - vėl Gargždai.
Priklausant Klaipėdai būtų žymiai efektyviau sprendžiamos ir infrastruktūros, susisiekimo problemos - dabar nekursuoja joks autobusas. Turime problemų dėl Danės išsiliejimo - reikia tvarkyti krantinę. Rajono valdžia tik simboliškai prisėdėjo prie šios ir kitų problemų sprendimo, nes sako, jog „jus anksčiau ar vėliau prijungs prie Klaipėdos“.
Jei prijungtų visas aplinkines teritorijas, o mus rajonas pasiliktų sau, tai taptume kaip koks anklavas. Su tuo tikrai nesutiksime. Dabar bendrijoje yra apie 390 sklypų, 150 nuolatinių gyventojų ir dar daug kas statosi - greitai turėsime apie 200 nuolatinių gyventojų. Beveik visi jie dirba Klaipėdoje, didžioji dalis yra prisiregistravę uostamiestyje pas giminaičius ar pažįstamus, kad nekiltų problemų dėl to, jog vaikai lanko Klaipėdos darželius, mokyklas. Taigi ir didžioji dalis bendrijos narių sumokamų mokesčių patenka būtent į Klaipėdos miesto biudžetą.
„Miestą turėtų dominti“
Rolandas Norvilas, Žaliojo slėnio gyvenvietę statančios bendrovės „Statemos investicijos“ bendrasavininkis
Žaliojo slėnio gyventojai pasisako už gyvenvietės prijungimą prie Klaipėdos. Esame Klaipėdos pašonėje, o visos specialiosios tarnybos turi važiuoti iš Gargždų. Prisijungus prie miesto geriau turėtų būti sprendžiami ir aplinkinių privažiavimo kelių tvarkymo klausimai, ir susisiekimo problemos. Šiuo metu Žaliajame slėnyje gyvena 270 šeimų. Užbaigus visą projektą gyventojų bus antra tiek. Beveik visi gyventojai yra susiję su Klaipėda - joje dirba arba mokosi. Tuo metu deklaravus gyvenamąją vietą čia, visi mokesčiai keliauja į rajono biudžetą. Taigi ir miestas turi būti suinteresuotas ribų praplėtimu.
„Reikia sąlygų“
Gintaras Neniškis, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius
Kad viešasis transportas važiuotų, turi būti reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Pavyzdžiui, Kalotėje reikėtų apšviesti autobusų apsisukimo vietą, galutinę stotelę. Taip pat reikėtų riboti greitį. Dėl Purmalių trikampio, Žaliojo slėnio dar iš viso sunku ką nors pasakyti. Maršrutinius taksi būtų galima įpareigoti važiuoti tik tuo atveju, jei būtų koks nors subsidijavimas, nes esant nepelningam maršrutui niekas nenorės teikti tokios paslaugos. Tačiau jei būtų politinis sprendimas užtikrinti susisiekimą viešuoju transportu - užtikrintume.
Martynas Vainorius
