Situacija Ukrainoje geopolitinius santykius komplikuoja labiau nei Šaltojo karo metais. Tai teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) Rytų kaimynystės departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Toločkienė.
„Situacija kur kas labiau komplikuota nei Šaltojo karo metais. Šaltojo karo metais buvo aiškios stovyklos, aiškios alternatyvios vertybių sistemos, aiškus suvokimas, kas yra blogis, kas yra gėris, sielos nebuvo pardavinėjamos už išteklius“, – antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitydama paskaitą sakė I. Toločkienė.
Jos teigimu, po Šaltojo karo pabaigos Vakarai bandė visais įmanomais būdais įtraukti Rusiją į globalias institucijas, „pradedant priėmimu į G 8, nors Rusija neatitiko standartų, baigiant NATO institucijų įkūrimu siekiant NATO dialogo su Rusija“.
„Nors buvo manoma, kad toks įtraukimas padės priartinti Rusiją prie Vakarų vertybių sistemos, jis padidino Vakarų pažeidžiamumą. Rusijos įsiskverbimas į Vakarų institucijas yra milžiniškas“, – sakė diplomatė.
„Kiekvieną kartą, kai užbrėžiame raudoną liniją, ji būna peržengta ir nebūtinai tai visada sulaukia pasekmių. Tai kelia grėsmę Europos Sąjungai, pačiai Europai, jos institucijoms ir politikai, normatyviniams pagrindams“, – kalbėjo I. Toločkienė.
Jos teigimu, Rusija siekia Vakarų pripažinimo, kad egzistuoja natūralūs Rusijos interesai Rytų regione ir kad šis regionas yra Rusijos įtakos sferoje.
„Tai reikštų, kad Ukraina, Gruzija, Moldova kaip valstybės turi ribotą suverenitetą, bet taip pat tai reikštų, kad ES, Amerika turi ribotą laisvę veikti šiame regione. ES atveju tai reikštų ir smūgį, jog ES negali autonomiškai vystyti savo prekybos politikos“, – sakė I. Toločkienė.
Pasak jos, Vakarų interesai Ukrainoje yra ne mažesni nei Rusijos.
„Ar Ukrainos konflikte Rusijos interesai yra daug didesni? Aš drįsčiau tai kvestionuoti, nes pats konfliktas kelia rimtą iššūkį ES politikai. Jei ES negali plėtoti prekybinių santykių su savo kaimynėmis, tai kokių ambicijų ji gali turėti globaliu vaidmeniu? Iš esmės jokių“, – sakė URM pareigūnė.
„Kitas Rusijos interesas yra suskaldyti ES. Tikslas yra priversti mus jaustis svetimus mūsų šeimoje, Vakaruose, priversti mus suabejoti, ar Vakarai mus tikrai gins. Rusijos tikslas (Vakarų atžvilgiu) yra eksponuoti mus kaip amžiną problemą. Tokiu būdu siekiama palaužti tiek Vakarų valią mus ginti, tiek mūsų – gintis“, – tvirtino I. Toločkienė.
Jos teigimu, Ukraina konflikto su Rusija metu linksta į skubotus kompromisus su Rusija.
„Ukraina neretais atvejais yra ta silpnoji grandis, vienas momentas – jos pačios autoimuninės reakcijos, kitas – jos pačios polinkiai į per skubius kompromisus su Rusija, pavyzdžiui, nukeltas sutarties su ES ekonominės dalies pasirašymas. Aišku, šalis kariauja ir pagalbą ne visada mato, bet nebus reformų, karo nelaimėsime. Ukraina į ES nusitemptų nemažą dalį Rusijos visuomenės“, – tvirtino diplomatė.
