Azerbaidžanas, Nigerija, Gruzija, Togas, Japonija, Kinija, Amerika, Australija, Serbija, Meksika, Rusija, Armėnija, Jordanija, Kambodža, Egiptas, Baltarusija – LNK laida „Kitokie?“ pabuvo 16 šalių, nors neiškėlė kojos iš Lietuvos. „Kitokie?“ keliavo su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais, laužydama stereotipus apie svetimšalius.
Vieną didžiausių stereotipų – apie Argentiną ir miestų gatves užliejantį tango – LNK laidoje „Kitokie?“ paneigė dėstytojas iš Argentinos Carlosas Jeronimas Brebbia. „Šokama tik ten, kur mėgsta lankytis turistai. Arba senukai šoka sekmadieniais. Tango tikrai nėra visos Argentinos šokis. Jis populiaresnis Buenos Airėse, bet ne visoje šalyje, – pasakoja Carlosas. – Kai buvau 11 metų, šalyje buvo diktatūra ir viskas, kas užsienietiška, buvo uždrausta. Jaunimui visada įdomiau, kas uždrausta. Dėl to mano kartos žmonių, kuriems apie keturiasdešimt, tango netraukia.“ Tango mitą laužo ir Lietuvoje gyvenantis tango mokytojas Eduardas Gimenezas. „Tango mėgsta turistai, o jie turi pinigų. Šis šokis vietiniams – tik praeitis. Grįžimas į tuos laikus, kai Argentina buvo turtinga ir įspūdingos galybės.“
Lietuvoje gyvenantis Ihabas Turki Salemas Aburabe iš Jordanijos, pasakodamas apie savo gimtąją šalį, atskleidė ne vienam netikėtą aspektą. Čia, Lietuvoje, gaji mintis apie skriaudžiamas ir mokslo siekti negalinčias arabų moteris. „Tarp universitetų studentų – net 70 proc. moterų. Be to, moterys ir vyrai studijuoja tuose pačiuose universitetuose. Tik mergaitės ir berniukai atskirai mokosi kai kuriose mokyklose“, – stereotipus laužė Ihabas.
„Plati rusiška siela“, – ne vienas girdėjome pasakymą rusiškai, kuris, beje, originalo kalba skamba daug gražiau. Iš Peterburgo atvykusi Anžela Orlenok, kuri ten dirbo laikraščio redaktore, sako, kad peterburgiečiai į savo širdį svetimų nelabai įsileidžia. „Peterburgas yra gana uždaras išoriniams įsibrovėliams. Peterburgo senbuviai yra tie, kurie ten gimę. Gyventojai geranoriški atvykusiems pasisvečiuoti: tave ir sutiks, ir aprodys miestą, ir kartu pasidžiaugs miesto grožybėmis, muziejais. Jeigu liksi ten gyventi, jų požiūris į tave nepasikeis, bet tau nebus įmanoma ištirpti jų aplinkoje ir tapti tikru peterburgiečiu, jei nesi jame gimęs. Galėsi daryti karjerą, turėsi daug draugų, gyvensi gerai, bet psichologiškai jausiesi esąs kitoks“, – atvirai pasakojo A. Orlenok.
Kas yra gongas lietuviams? Dažnas pasakytų, kad gongas reiškia žinios paskelbimą. Tačiau LNK laidoje kalbėjusiam nigeriečiui muzikantui Chijioke Ndubuisi Nkemkai gongas – instrumentas, kuriuo groja. „Nigerijoje gyvena trys pagrindinės kultūros – hausai, jorubai ir igbai. Muzika yra igbų kultūros dalis. Grojame metaliniu ir mediniu gongu. Metalinis vadinamas ogini, anksčiau jis buvo naudojamas komunikacijai. Mušėjas lėkdavo aplink miestą ir, mušdamas gongą, perduodavo pranešimą žmonėms. Dabar jį naudojame muzikoje. Grojame įprastą, tradicinę muziką ir rengiame pasirodymus. Aš groju metaliniu gongu, Nigerijoje jau esu išleidęs tris albumus“, – pasakoja Lietuvoje gyvenantis Chijioke Ndubuisi Nkemka.
Projektas „Kitokie?“, kuriamas su ES parama, skirtas stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, gerinti jų integracijos sąlygas. Projektas siekia keisti visuomenės nuostatas atvykėlių atžvilgiu, skatinti integracijos procesus ir mažinti socialinės įtampos pavojų.
