Čekijoje keliautojus dažniausiai vilioja sostinė Praha. Roma Baristaitė džiaugiasi pamačiusi kitokią Čekiją - be turistų grūsčių.
Pigiau nei Prahoje
Romos kelionė po Čekiją truko devynias dienas. Maršruto pranašumas - suderinti gamtiniai, architektūriniai ir istoriniai objektai. Dauguma jų - saugomi UNESCO.
R. Baristaitę sužavėjo ramios turistų nenuvaikščiotos vietovės. Daugelyje miestelių lankytinus pastatus prižiūrėtojai ateidavo atrakinti - nereikėjo, kaip Prahoje, traukti vorele konvejeriu.
Dar vienas pranašumas - gerokai žemesnės nei sostinės kainos. Prahos centre už sriubą tenka pakloti beveik 200 kronų (1 litas - 0,14 kronos), o nutolusiuose miesteliuose ji tekainuoja 20 - 25 kronas. Nedideliuose miesteliuose tiek kainuoja ir kavos puodelis. Picos kaina - apie 130 kronų, nacionalinio patiekalo - kniedlikų - galima paragauti už 120 kronų.
Lankytinų objektų bilietų kainos svyruoja nuo 60 iki 200 kronų. Brangiausiai, du šimtus kronų, teko mokėti už Dainuojančius fontanus Prahoje.
Keliaujant po Čekijos miestelius Romai susidarė įspūdis, jog iš turistų čia nesistengiama gyventi: parduotuvės uždaromos 17.00- 17.30, tad ne visada likdavo laiko suvenyrams įsigyti.
Keliautojams gidė Prahoje teigė, kad Čekija neišgyvena krizės. Esą jei ji ir yra, - gyventojai nejaučia. Valstybę gelbėja naudingosios iškasenos, pramonė ir nenutrūkstamas turistų srautas. Jų Prahoje nesumažėjo: senoji sostinė nesunkiai ir nebrangiai pasiekiama europiečiams.
Uolos virto skulptūromis
Pirmasis aplankytas objektas - netoli pasienio su Lenkija esantis neįprastų formų rezervatas - Adršpach uolos. Pasakojama, kad šiose uolose gyvena garsusis čekų Krokonošas - geroji kalnų dvasia, kalnų gyventojas su didele lazda ir tankia žila barzda.
Smiltainio uolos, veikiamos lietaus, vėjo ir šalčio, suformavo didžiulį akmenų miestą, panašų į labirintą su siaurais takeliais ir giliais tarpekliais.
Natūraliai gamtos suformuoti uolų kompleksai dėl savo panašumo į skulptūras turi ir specifinius pavadinimus: „Dramblių skveras“, „Ąsotis“, „Elnio tiltas“, „Įsimylėjėliai“, „Cukrinis kankorėžis“ ar „Meras su žmona“. Kai kurios uolos siekia iki 80 metrų.
Judant Slovakijos kryptimi, pasiekiamas Olomouc miestas - Šiaurės Moravijos sostinė, kurioje stovi senoji rotušė, barokiniai fontanai ir 18 amžiuje statyta maro kolona, saugoma UNESCO. Pasak Romos, maro kolonos išlikusios daugelyje Čekijos miestelių.
Išlikęs ir Olomouc senamiestis - skirtingus laikmečius primena įvairūs statinių stiliai. Iš Olomouc vykstant į Brno, sprogo autobuso padanga, tad keliautojai nepavyko aplankyti išlikusios autentiškos Pernštejno pilies, kurioje iki šiol filmuojami istoriniai filmai.
Austrus vilioja klimatas
Pakeliui į Brno verta aplankyti įspūdingus Punkevni urvus - stalaktitų ir stalagmitų rojų. Čia tyvuliuoja požeminis ežeras, teka Punkvos upė. Pasak Romos, vienas iš didžiausių malonumų - kelionė požemine upe valtimi. Valtį valdo gale sėdintis vairininkas. Upė labai vingiuota, tad reikia saugoti galvą.
Ko gero, įspūdingiausia - Macochos (Pamotės) bedugnė. Legenda pasakoja, kad pamotė į ją nustūmusi vaiką. Jam pavykę išsigelbėti. Vietiniai nubaudę pamotę - pačią į bedugnę įmetę.
Judant sienos su Austrija link, privažiuojamas Bruno - Pietų Moravijos sostinė, antras pagal dydį Čekijos miestas, kuriame stovi daugybė bažnyčių.
Romai lankantis miestas rengėsi festivaliui „Bažnyčių naktys“. Įdomu tai, kad šiandienos čekai nėra labai religingi, o bažnyčios - išlikusios ir saugomos, tik dažniau ne kaip kulto pastatai, o kaip turistiniai objektai. Įėjimas ir fotografavimas jose nemokamas.
Visai šalia Austrijos sienos prisiglaudę Mikulov ir Lednice miesteliai. Nuo Mikulov iki Austrijos sostinės Vienos tėra 72 kilometrai. Mikulov verta aplankyti XV amžiaus sinagogą, kurioje dabar įsikūręs muziejus, yra senosios žydų kapinės.
Mikulov itin mėgstamas austrų turistų. Nors Čekijoje beveik nėra ežerų, tik dirbtiniai vandens telkiniai, austrus į pasienio miestelį, supamą kalnų, vilioja šiltas ir sausas klimatas.
Lednice žavi neogotikine pilimi - vasaros rezidencija, globojama UNESCO, ir didžiuliu anglišku parku su minaretu. Čia apylinkes galima apžvelgti iš apžvalgos aikštelės. Bilieto kaina - 30 kronų.
Žydų miestelis - su vienu žydu
Netoliese vienas prie kito esantys Trebič ir Telč miestai traukia autentika. Trebič mieste yra išlikę romaninės-gotikinės bazilikos fragmentai - Moravijos vienuolynas buvo pastatytas XII amžiuje. Nors išlikę tik fragmentai, vietovė dvelkia didybe.
Dar viena miestelio garsenybė - UNESCO globojamas žydų rajonas, kuriame išlikę 123 namai, kapinės, sinagoga, bet jame tegyvena vienas žydas, kurio taip ir neteko pamatyti. Miestą į čekiškąjį ir žydiškąjį dalija upė.
Artėjant prie sienos su Vokietija, verta sustoti Česky Krumlov ir aplankyti antrą pagal dydį Čekijos pilį bei viduramžių senamiestį.
Netoli Česky Krumlov stovi dar viena įspūdingo eksterjero ir interjero pilis - Hluboka nad Vltavou, sumažinta Vindzoro pilies kopija. Netoli jos - Holašovice miestelis, išsaugojęs liaudiškąją architektūrą, vadinamąjį valstiečių baroką. Abiejose gatvės pusėse stovi po porą dešimčių namų sutvarkytais fasadais. Kiemų nematyti. Kaip ir nė vienos gyvos dvasios.
Greta esantis Prachatice miestelis garsėja gausiai grafito technika išpuoštomis sienomis.
Trumpas sidabro kasėjų gyvenimas
Čekijos vidurio miestas Kutna Hora, dar vadinamas karališkuoju miestu, architektūros paminklų skaičiumi nusileidžia tik Prahai.
Viena iš įdomiausių lankomų vietų - sidabro kasyklos. Čia sidabras jau nebekasamas, tik organizuojamos ekskursijos. Vietomis šachtos aukštis - 1,20 metro, plotis tesiekia 44 centimetrus.
Sidabro kasėjai mirdavo jauni - nesulaukę 40-ies. Dirbdavo po aštuonias valandas, neįskaičiuojant kelionės į darbo vietą, kuri trukdavo net 4 valandas. Taupydami laiką, darbininkai kartais pasilikdavo darbo vietoje.
Sidabro kasėjus globoja šv. Barbora, kurios garbei pastatyta katedra.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
